Nikolaj Karamzin
Karamzin Nikolaj (rus. Николай Карамзин, Nikolajus Karamznas) 1766 12 12Michailovka (Simbirsko gub.) 1826 06 03Sankt Peterburgas, rusų rašytojas, istorikas. Rusijos akademijos narys (1818).
Biografijos faktai
Nuo 1784 (ar 1785) gyveno Maskvoje. Leido žurnalą Moskovskij žurnal (1791–92), almanachą Aglaja (1794–95), 1802 įkūrė literatūros ir politikos žurnalą Vestnik Evropy (1802–30).
Grožinė kūryba
Davė pradžią sentimentalizmui rusų literatūroje (apysakos Jevgenijus ir Julija 1789, Natalija – bojarino duktė / Natal'ja, bojarskaja doč', Vargšė Liza / Bednaja Liza, lietuvių kalba 1950 21977, Frolas Silinas / Frol Silin, visos 1792, kelionių įspūdžių knygos Rusų keliautojo laiškai / Pis'ma russkogo putešestvennika 1791–95, visos 1801). Parašė istorinę apysaką Marfa Posadnica, arba Naugardo užkariavimas (Marfa Posadnica, ili Pokorenie Novgoroda 1803). N. Karamzinas literatūrinę kalbą suartino su šnekamąja, jo kalbos reformos šalininkai įkūrė literatūros būrelį Arzamas (1815–18).
Nikolaj Karamzin
Istoriografija
1803 paskirtas oficialiu imperatoriaus istoriografu parašė Rusijos valstybės istoriją (Istorija gosudarstva Rossijskogo 12 t., išleista 1816–29; susilaukė kelių leidimų, paskutinis akademinis leidimas pradėtas 1989) apimančią laikotarpį nuo seniausių laikų iki 1611. Šiame veikale panaudoti anksčiau nežinomi Pskovo metraščiai ir Haličo‑Voluinės metraščiai, sukaupta daug duomenų, bet rašydamas istoriją N. Karamzinas iškėlė carizmą (ir apskritai monarchizmą) kaip Rusijos valstybingumo pagrindą.
Jo istorijos veikalais rėmėsi A. Puškinas.
1
2223