Nikolaj Kostomarov

Kostomarov Nikolaj (Nikolajus Kostomãrovas), ukr. Mykola Kostomarov 1817 05 16Jurasovka (Voronežo sr.) 1885 04 19Sankt Peterburgas, rusų ir ukrainiečių istorikas, etnografas, rašytojas. Sankt Peterburgo mokslų akademijos narys korespondentas (1876). Dvarininko ir baudžiauninkės ukrainietės nesantuokinis sūnus. 1836 baigė Charkovo universitetą. Nuo 1845 dėstė Kijevo universitete. 1846 su kitais įkūrė slaptą slavofilišką Kirilo ir Metodijaus draugiją; 1847 suimtas, kalintas Petropavlovsko tvirtovėje. 1848–56 buvo tremtyje Saratove. Rengė etngrafines ekspedicijas, rinko tautosaką. 1859–62 Sankt Peterburgo universiteto profesorius. 1861–62 redagavo dokumentų rinkinio Pietų ir Vakarų Rusijos istorijos aktai (Akty, otnosjaščiesja k istorii Južnoj i Zapadnoj Rossii; yra ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinių šaltinių) pirmuosius 5 tomus. Žurnale Osnovy išspausdintuose straipsniuose pateikė savitą Rusijos valstybės raidos sampratą: teigė, kad iki mongolų‑totorių nukariavimų Kijeve, Naugarde, Pskove ir kitur kunigaikščiai valdę su tautos susirinkimu – veče (demokratinis pradas); Šiaurės rytų Rusijoje (centras Maskva), kur večės nebuvo, atsiradusi vienvaldystė; demokratinės tradicijos dar išlikusios Ukrainoje (ypač tarp kazokų). Slavų tautų sugyvenimo pagrindu N. Kostomarovas laikė federacinius santykius. Šios idėjos buvo svarbios formuotis ukrainiečių tautinei savimonei. N. Kostomarovas laikomas vienu ukrainiečių istoriografijos pradininkų. Svarbiausi veikalai: Bohdanas Chmelnyckis ir Pietų Rusios grįžimas į Rusiją (Bogdan Chmel′nickij i vozvraščenie Južnoj Rusi k Rossii 1857), Stenkos Razino maištas (Bunt Sten′ki Razina 1858), Didžiarusių tautos namų papročių XVI ir XVII amžiais apybraiža (Očerk domašnich nravov velikorusskogo naroda v XVI i XVII stoletijach 1860), Paskutinieji Respublikos metai (Poslednie gody Reči Pospolitoj 1869), Rusijos istorija jos svarbiausių veikėjų gyvenimo aprašymuose (Russkaja istorija v žizneopisanijach ejo glavnejšych dejatelej 3 tomai išleistas 1873–1915), Mazepa (1882). Ukrainiečių ir rusų kalba sukūrė istorinių dramų, apysakų, eilėraščių.