Krainskij Nikolaj (Nikolajus Kranskis) 1869 05 01Kijevas 1951 07 19Charkovas, ukrainiečių gydytojas psichiatras. Dr. (1896). Studijavo psichiatriją Charkovo ir Maskvos universitetuose. Nuo 1894 stažavo prof. P. I. Kovalevskio klinikoje Saburova Dacha (Ukraina). 1896–98 Charkovo gubernijos psichiatrijos ligoninės vyresnysis gydytojas. 1898–99 stažavo Vokietijoje ir Šveicarijoje. 1899 Novgorodo, 1901 Vinnycios psichiatrinių ligoninių direktorius. 1903 buvo paskirtas Vilniaus apygardos psichiatrinės ligoninės Naujojoje Vilnioje pirmuoju direktoriumi. Pasisakė už pacientų suvaržymo ir izoliavimo ribojimą, pacientams buvo leista vaikščioti ir už ligoninės ribų; ligoninės darbas buvo grindžiamas pagarba ir asmens laisve; daug dėmesio buvo skirta psichoterapijai, ergoterapijai. N. Krainskis nustatė kai kuriuos epilepsijos vystymosi mechanizmus, suformulavo naujų koncepcijų apie psichinės veiklos ir jos sutrikimų esmę.
N. Krainskio knygos Nakties tamsybėse (2018) viršelis
1903–05 jo iniciatyva buvo leidžiamas pirmasis Lietuvoje periodinis psichiatrijos leidinys Naučnyj archiv Vilenskoj okružnoj lečebnicy. 1905 iš pareigų pasitraukė. Iki 1915 Vilniuje vertėsi privačia psichiatro praktika, dėstė psichologiją Pavelo Kagano žydų gimnazijoje. 1915 buvo pašauktas į Rusijos kariuomenę. Kijeve išgyvenęs bolševikų revoliuciją vėliau tapo komisijos, kuri tyrė čekistų nusikaltimus, nariu ir susidomėjo žmogaus psichologija revoliucijos metu. Parašė grožinių ir mokslinių kūrinių, atsiminimų; iš viso 20 knygų. Žmogaus psichikos ir visuomenės dvasinės būklės tyrinėjimus 1912 aprašė knygoje Nakties tamsybėse (2018 išleista lietuvių kalba). Už mokslinius tyrimus apdovanotas Briuselio mokslų akademijos ir Niujorko epilepsijos tyrimų draugijos premijomis.