Leskov Nikolaj (rus. Николай Лесков, Nikolajus Leskòvas) 1831 02 16Gorochovo (Oriolo sr.) 1895 03 05Sankt Peterburgas, rusų rašytojas.
Išsilavinimas ir veikla
1847–49 dirbo Oriolo teismo tarnautoju. 1849–60 gyveno Kijeve, buvo valstybinių ir privačių įstaigų tarnautojas, kaip laisvasis klausytojas lankė paskaitas Kijevo universitete. Nuo 1861 gyveno Sankt Peterburge. Iš pradžių bendradarbiavo liberaliame žurnale Otečestvennye zapiski, vėliau nuo revoliucinių demokratų nutolo ir iki 1874 savo kūrinius daugiausia spausdino konservatyviame žurnale Russkij vestnik.
Kūryba
Parašė realistinių apsakymų ir apysakų (Vienos bobos gyvenimas / Žitie odnoj baby, Avijautis / Ovcebyk, abu 1863, Ledi Makbet iš Mcensko apskrities / Ledi Makbet Mcenskogo uezda 1865). Romanuose Nėra kur (Nekuda 1864), Likimo nuskriaustieji (Obojdjonnye 1865), Ant peilių (Na nožach 1871), apysakoje Paslaptingas žmogus (Zagadočnyj čelovek 1870) sukūrė neigiamus nihilistų paveikslus, satyriškai vaizdavo jų gyvenimą komunoje. Romane kronikoje Soborianai (Soborjane 1872), apysakose Įkūnytas angelas (Zapečatljonnyj angel), Užburtas klajūnas (Očarovannyj strannik, abi 1873), apsakymuose Kristus svečiuose pas valstietį (Christos v gostjach u mužika 1881), Žvėris (Zver′), Kairiarankis (Levša, abu 1883) aukštino stačiatikių tikėjimą, kūrybiškus, tvirtą ir savitą charakterį turinčius žmones, priešpriešino jiems nihilistus, sukčius, naujuosius valstybės ir bažnyčios tarnautojus.
Nikolaj Leskov
Nuo 1875 N. Leskovas nuo Stačiatikių Bažnyčios nutolo, palaikė protestantiškąją etiką ir L. Tolstojaus idėjas, naudodamasis liaudies anekdotais parašė satyrinių apybraižų apie stačiatikių dvasininkų hierarchų gyvenimą (Archijerėjų gyvenimo smulkmenos / Meloči archierejskoj žizni 1878, Archijerėjų vizitai / Archierejskie objezdy 1879, Šventenybių šešėliai / Svjatitel′skie teni 1881). 9–10 dešimtmečio kūryboje (romanas Velnio lėlės / Čertovy kukly 1890, apysaka Vakarotojai / Polunočniki 1891, apsakymai Administracinė gracija / Administrativnaja gracija, parašytas 1893, išspausdinta 1934, Kiškio remizas / Zajačij remiz, parašytas 1894, išspausdintas 1917) kritikavo Rusijos Imperijos politinę sistemą, kaltino valdžią įvedus policinį valdymą.
N. Leskovo prozai būdinga legendos ir anekdoto derinimas, vaizdinga kalba.
Apysakos Ledi Makbet iš Mcensko apskrities motyvais D. Šostakovičius parašė operą (1934, nauja operos redakcija pavadinimu Katerina Izmailova 1962).
Vertimai į lietuvių kalbą
Lietuvių periodinėje spaudoje N. Leskovo kūrybos vertimų pradėta skelbti 1927. 1951 išleista Rinktinės apysakos, 1975 – apysakų ir apsakymų rinktinė Užburtas klajūnas.
1