Lichačiov Nikolaj (Nikolajus Lichačiòvas) 1862 04 24Čistopol 1936 04 14Leningrad, rusų istorikas. SSRS mokslų akademijos akademikas (1925).
Veikla
Nuo 1894 Sankt Peterburgo archeografijos komisijos narys, Sankt Peterburgo archeologijos instituto profesorius. 1897 įkūrė Rusijos genealogijos draugiją, 1925 – Paleografijos muziejų (savo kolekcijų pagrindu). 1930 suimtas (kaltintas dėl antisovietinės Visaliaudinės kovos dėl laisvos Rusijos atgimimo sąjungos įkūrimo), kuriam laikui ištremtas į Astrachanę.
Publikacijos
Parašė pagalbinių ir specialiųjų istorijos mokslų (sfragistikos, paleografijos, filigranologijos, heraldikos, genealogijos), knygotyros, dailėtyros veikalų. Svarbiausi: 16 a. Maskvos valdovų biblioteka ir archyvas (Biblioteka i archiv moskovskich gosudarej XVI v. 1894), Popieriaus vandenženklių paleografinė reikšmė (Paleografičeskoe značenie bumažnych vodjanych znakov 3 dalys 1899), Seniausioji sfragistika (Drevnejšaja sfragistika 1906), Andrejaus Rubljovo stilius (Manera pis′ma Andreja Rubliova 1907), Bizantijos ir Rusijos sfragistikos istorijos medžiaga (Materialy dlja istorii vizantijskoj i russkoj sfragistiki 1928).
Paskelbė 16–17 a. Rusijos istorijos šaltinių.