Ochlopkov Nikolaj (rus. Николай Охлопков; Nikolajus Ochlòpkovas) 1900 05 15Irkutsk 1967 01 08Maskva, rusų aktorius, režisierius, pedagogas. Nuo 1918 vaidino Irkutsko dramos (1967 šis teatras pavadintas N. Ochlopkovo vardu), nuo 1923 – V. Mejerholdo teatre Maskvoje (Kačiala – A. Suchovo‑Kobylino Tarelkino mirtis 1922, Senasis valtininkas – S. Tretjakovo Stauk, Kinija! 1926), mokėsi Eksperimentinėse teatro dirbtuvėse (vadovas V. Mejerholdas). 1930–37 Realistinio teatro Maskvoje meno vadovas. 1939–43 J. Vachtangovo teatro aktorius ir režisierius, 1943–66 V. Majakovskio teatro (iki 1954 Dramos teatras, abu Maskvoje) vyriausiasis režisierius. Dėstė A. Lunačiarskio teatro meno institute; profesorius (1963).
Svarbesni spektakliai: V. Majakovskio Misterija buf (1922), Motina (1933, pagal M. Gorkį), N. Pogodino Aristokratai (1935), Jaunoji gvardija (1947, pagal A. Fadejevą), W. Shakespeare’o Hamletas (1954), A. Šteino Viešbutis „Astorija“ (1956), A. Arbuzovo Irkutsko istorija (1960), Euripido Medėja (1961). N. Ochlopkovo spektakliuose plėtojama herojinė tematika, būdinga ekspresyvus teatrališkumas, teatrinių priemonių atviras demonstravimas (tiesioginis kreipimasis į žiūrovus, veiksmo perkėlimas į žiūrovų salę), plastiškos mizanscenos, itin svarbi muzika. Režisavo operų, vaidino kine (Buslajus – Aleksandras Neviškis 1938, režisierius S. Eizenšteinas). Parašė knygą apie teatrą Visiems jauniems (Vsem molodym 1961).