Nikolaj Ocup
Ocup Nikolaj (Nikolajus Ocùpas) 1894 10 23Carskoje Selo (dab. Puškin) 1958 12 28Paryžius, rusų rašytojas, literatūrologas, leidėjas. Filol. dr. (1951). 1913 baigęs Carskoje Selo licėjų išvažiavo studijuoti į Paryžių, kur klausėsi H. Bergsono paskaitų. Prasidėjus I pasauliniam karui 1914 grįžo į Petrogradą, įstojo į universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą, bet netrukus buvo pašauktas į armiją. Po Spalio perversmo (1917), pakviestas M. Gorkio ir N. Gumiliovo, dirbo leidykloje Vsemirnaja literatura poezijos vertėju. Su N. Gumiliovu, G. Ivanovu ir M. Lozinskiu 1917 ir 1920–21 atkūrė akmeistų literatūros grupuotę Cech poėtov. Jos leidykloje išleido pirmą eilėraščių rinkinį Miestas (Grad 1921).
Po N. Gumiliovo sušaudymo 1922 pasitraukė į Vakarus, gyveno Berlyne, vėliau – Paryžiuje. Čia išleido eilėraščių rinkinius Dūmuose (V dymu 1926), Susitikimas (Vstrečja 1928, abiejuose rinkiniuose vyrauja dievoieškos motyvas). 1930 įsteigė literatūros, meno ir filosofijos žurnalą Čisla (1930–34 išėjo 10 numerių), išleido veikalą Naujoji rusų poezija (Novaja russkaja poėzija).
Per II pasaulinį karą prancūzų armijos savanoris. Patekęs į nelaisvę du kartus bėgo iš koncentracijos stovyklos, dalyvavo italų Pasipriešinimo judėjime. Po II pasaulinio karo buvo École normale supérieure Paryžiuje profesorius, rusų literatūros dėstytojas.
1950 išleido lyrinę poemą Eiliuotas dienoraštis. 1935–1950 (Dnevnik v stichach. 1935–1950), parašytą M. Lomonosovo poezijai būdingais dešimteiliais posmais, vadinamą eiliuotu paminklu 20 a. pirmai pusei.
Dar parašė romaną Beatričė pragare (Beatriče v adu 1939, apie menininko ir aktorės meilę), eiliuotą dramą Trys carai (Tri carja 1958), sudarė ir 1950 išleido N. Gumiliovo kūrybos Rinktinę (Izbrannoe). 1961 Paryžiuje išleista N. Ocupo poezijos dvitomis Gyvenimas ir mirtis (Žizn′ i smert′), literatūros kritikos ir publicistikos veikalai Amžininkai (Sovremenniki), Literatūros apybraižos (Literaturnye očerki), 1995 Sankt Peterburge – N. Ocupo disertacija Nikolajus Gumiliovas. Gyvenimas ir kūryba (Nikolaj Gumiljov. Žizn′ i tvorčestvo).