Nikolaj Papaleksi
Papaleksi Nikolaj (Николай Папалекси, Nikolajus Papalèksis) 1880 12 02Simferopolis 1947 02 03Maskva, rusų fizikas.
Išsilavinimas ir veikla
1904 baigė Strasbūro universitetą. 1904–14 dirbo Strasbūro universitete ir Fizikos institute, 1907 stažavo J. J. Thomsono laboratorijoje (Kembridžas, Didžioji Britanija), 1918–22 dėstė Odesos politechnikos institute; profesorius (1920). 1922–35 dirbo Centrinėje radijo laboratorijoje Leningrade, nuo 1935 – SSRS mokslų akademijos Fizikos ir Technikos institutuose Maskvoje. SSRS mokslų akademijos narys (1939).
Mokslinė veikla
Mokslinių tyrimų sritys: radiofizika, radioinžinerija, radioastronomija. Sukūrė pirmuosius buitinius radijo bangų stiprintuvus ir generatorius, plėtojo radijo ryšį. Kartu su L. Mandelštamu tyrė netiesinius, parametrinius svyravimus, išplėtojo parametrinį elektrinių virpesių žadinimo ir radijo bangų pasiskirstymo paviršiuje interferencinį matavimo metodus, sukūrė parametrinius osciliatorius. Siekdamas įrodyti, kad Saulės radijo bangų šaltinis yra jos išoriniai atmosferos sluoksniai, organizavo 1947 Saulės užtemimo stebėjimą Brazilijoje. Pirmasis SSRS pradėjo radioastronomijos tyrimus.
Knygos
Monografija Apie atstumo tarp Žemės ir Mėnulio matavimus taikant elektromagnetines bangas (1946).
Atminimo įamžinimas
N. Papaleksio vardu pavadintas Mėnulio krateris.