Pirogov Nikolaj (Николай Пирогов, Nikolajus Pirogòvas), 1810 11 25Maskva 1881 12 05Vinnycia (Rusijos imperija, dabartinė Ukraina), rusų gydytojas chirurgas, visuomenės veikėjas. Dr. (1832). Rusijos mokslų akademijos narys (1847). Karo lauko chirurgijos pradininkas.
Būdamas 14 m. pradėjo studijuoti Maskvos universitete. 1828–32 studijavo Dorpato, vėliau mokėsi Berlyno ir Göttingeno universitetuose. Nuo 1836 buvo chirurginės klinikos vadovu Dorpato universitete (sukūrė naują medicinos sritį – chirurginę anatomiją), nuo 1840 – Sankt Peterburgo karo medicinos akademijoje; profesorius (1836). 1847 pirmą kartą panaudojo eterį kaip anestetiką. Išrado daugelį naujų chirurginių operacijų atlikimo metodų, pritaikė praktikoje savo sukurtus gipsinius įtvarus lūžusiems kaulams gydyti. Sudarė žmogaus kūno anatominį atlasą Žmogaus kūno topografinė anatomija (1–4 dalys, 1851–54). Krymo kare N. Pirogovas panaudojo daugelį instrumentų ir būdų kaulų lūžiams gydyti ir skirt išvengti galūnių amputacijos bei ją atlikti karo sąlygomis (vadinamoji Pirogovo operacija).
Nikolaj Pirogov
1856 iš Krymo karo fronto grįžęs į Sankt Peterburgą, N. Pirogovas paliko akademiją, nesutikdamas su valdžios vykdoma politika. 1858 persikėlė į Kijevą, 1861 – į Vinnycią. Organizavo nemokamą ligoninę, teikė pagalbą gyventojams, vyko į užsienį skaityti paskaitų.
N. Pirogovas organizavo medicinos tarnybą karo lauke mūšio sąlygomis. 1870 buvo išvykęs į Prancūzijos–Prūsijos karo frontą. 1877–78 kelis mėnesius dirbo Rusijos–Turkijos karo fronte.
Jo kūnas išsaugotas naudojant balzamavimo metodus, kuriuos sukūrė jis pats.