Rubcov Nikolaj (rus. Николай Рубцов, Nikolajus Rubcòvas) 1936 01 03Jemeck (Archangelsko sr.) 1971 01 19Vologda, rusų poetas.
Biografijos faktai
Nuo 1942 augo vaikų namuose Nikolske (Vologdos sritis). 1950–52 mokėsi Totemsko miškininkų technikume, 1953–55 – Kasybos technikume Kirovske (Murmansko sritis), dirbo žvejybos laivyne, Kirovo gamykloje Leningrade. Nuo 1962 su pertraukomis studijavo M. Gorkio pasaulinės literatūros institute Maskvoje (baigė 1969).
Kūryba
Poezijoje (eilėraščių rinkiniai Bangos ir uolos / Volny i skaly 1962, Lyrika 1965, Laukų žvaigždė / Zvezda polej 1967, Siela saugo / Duša chranit 1969, Žaliosios gėlės / Zeljonye cvety 1971, Paskutinis garlaivis / Poslednij parochod, išleistas 1973, Gysločiai / Podorožniki, išleistas 1975, rinktinės Rinktinė lyrika / Izbrannaja lirika, išleista 1974, Eilėraščiai. 1953–1971 / Stichotvorenija. 1953–1971, išleista 1977) vyrauja meilės motyvai, Šiaurės Rusijos gamtos tematika, vaizduojamas čia gyvenančių žmonių savitumas, atsispindi artėjančios mirties nuojauta; būdinga klasikinė eilėdara, lyrizmas, intymi intonacija.
Kai kurie N. Rubcovo eilėraščiai tapo populiariomis dainomis.
Jo eilėraščių išversta į lietuvių kalbą.
R: Sobranie sočinenij 3 t. Moskva 2000, Poslednjaja osen′: Stichotvorenija, pis′ma, vospominanija sovremennikov Moskva 2005.