Tichonov Nikolaj (rus. Николай Тихонов, Nikolajus Tchonovas) 1896 12 04Sankt Peterburgas 1979 02 08Maskva, rusų rašytojas. Pirmojo pasaulinio karo dalyvis.
Biografijos faktai
1918–21 tarnavo Raudonojoje armijoje, dalyvavo Rusijos pilietiniame kare. Nuo 1922 priklausė literatūros grupuotei Serapijono broliai. Nuo 1944 SSRS rašytojų sąjungos sekretorius. Nuo 1946 SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas. Nuo 1950 Pasaulinės taikos tarybos narys, Sovietinio taikos gynimo komiteto pirmininkas.
Ankstyvoji kūryba
Ankstyvajai poezijai (rinkiniai Orda, Naminis alus / Braga, abu 1922) darė įtaką R. Kiplingo, N. Gumiliovo kūryba, būdinga vyriškumo, ištikimybės pareigai aukštinimas.
3–4 dešimtmetyje daugiausia rašė apie Gruzijos ir Vidurinės Azijos respublikas (apsakymų rinkiniai Rizikingas žmogus / Riskovannyj čelovek, Karo žirgai / Voennye koni, abu 1927, eilėraščių rinkiniai Eilėraščiai apie Kachetiją / Stichi o Kachetii 1935, Gruzijos pavasaris / Gruzinskaja vesna 1949). Agitacinėje poemoje Kirovas su mumis (Kirov s nami 1941, lietuvių kalba 1962) skatino Leningrado gynėjų heroizmo jausmą.
Vėlyvoji kūryba
Pokario kūryba ideologizuota, vyravo tautų draugystės, kovos už taiką motyvai (apysaka Baltasis stebuklas / Beloe čudo 1956, lietuvių kalba 1958, apysakų ir apsakymų rinkinys Šešios kolonos / Šest′ kolonn 1968, lietuvių kalba 1971).
Vertimai
N. Tichonovas išvertė A. Baranausko Anykščių šilelį (1950), lietuvių poetų eilėraščių, su kitais sudarė lietuvių poezijos antologiją (1950), parašė atsiminimų apie P. Cvirką (išspausdinta 1969).
Lietuvių kalba dar išleista N. Tichonovo apsakymų rinkiniai Linksmieji žirgai (1941), Tarybinio žmogaus bruožai (1945), Sename Lahoro mieste (1954), prozos (1950) ir poezijos (1962) rinktinės.