Trubeckoj Nikolaj (rus. Николай Трубецкой, Nikolajus Trubeckòjus) 1890 04 16Maskva 1938 06 25Viena, rusų kalbininkas, literatūrologas, etnologas. Vienas euroazijizmo ideologų, struktūrinės kalbotyros vienas pradininkų, Prahos lingvistų būrelio kūrėjų. Austrijos mokslų akademijos narys (1930). 1913 baigęs Maskvos universitetą dėstė Maskvos, Rostovo, Sofijos universitetuose; nuo 1922 Vienos universiteto profesorius. Daugiausia tyrė slavų, abchazų ir adygėjų, finougrų kalbas ir tautosaką. Sukūrė fonologijos teoriją, kuriai įtakos turėjo J. Baudouino de Courtenay ir F. de Saussure’o lingvistikos idėjos, suformulavo morfologijos principus ir uždavinius.
Nikolaj Trubeckoj
Svarbiausi veikalai: Polabų kalbos studijos (Polabische Studien 1929), Rusų kalbos morfologinė sistema (Das morphonologische System der russischen Sprache 1934), Fonologijos pagrindai (Grundzüge der Phonologie, išleista 1939), Senosios bažnytinės slavų kalbos gramatika (Altkirchenslavische Grammatik, išleista 1954), Trys filologinės studijos (Three philological studies, išleista 1963), Dostojevskis kaip menininkas (Dostoevskij als Künstler, išleista 1964). Parašė veikalų apie L. Tolstojaus kūrybą, rusų literatūros žanrų raidą. Tyrė Eurazijos tautų etninę ir kultūrinę raidą; svarbiausi veikalai: Europa ir žmonija (Evropa i čelovečestvo 1920, vokiškai 1922), Čingischano palikimas (Nasledie Čingischana 1926 22000), Apie rusų savimonės problemas (K probleme russkogo samosoznanija 1927).