Nikolãjus Micháilovičius (Nikolaj Michailovič) 1859 04 14Carskoje Selo (dabar Puškin) 1919 01 30Petrogradas, Rusijos didysis kunigaikštis. Imperatoriaus Nikolajaus I vaikaitis. Sankt Peterburgo mokslų akademijos garbės narys (1898). Generolas leitenantas (1901).
1885 baigė Nikolajaus generalinio štabo akademiją. 1884–1903 tarnavo kariuomenėje. 1909–17 Rusijos istorijos draugijos pirmininkas. Gana liberalių pažiūrų, per I pasaulinį karą kritikavo vyriausybės veiksmus, 1916 pabaigoje imperatoriaus Nikolajaus II ištremtas į dvarą provincijoje. Po Spalio perversmo (1917) 1918 01 bolševikų ištremtas į Vologdą. 1918 07 suimtas, kalintas Petropavlovsko tvirtovėje. Sušaudytas.
Nagrinėjo daugiausia Rusijos imperatoriaus Aleksandro I valdymo laikotarpio imperatoriškosios šeimos narių ir žymių valstybės veikėjų gyvenimą ir veiklą. Nikolajaus Michailovičiaus veikalai pagrįsti gausia dokumentine medžiaga: Svarbiausi: Kunigaikščiai Dolgorukiai... (Knjazja Dolgorukie... 1901), Grafas P. A. Stroganovas (Graf P. A. Stroganov 3 t. 1903), Imperatorius Aleksandras I (Imperator Aleksandr I 2 t. 1912). Parengė dokumentų publikacijų (Rusijos ir Prancūzijos diplomatiniai santykiai 1808–1812 / Diplomatičeskie snošenija Rossii i Francii 1808–1812 7 t. 1905–14).