Nikòsija (gr. Levkosía, Leukōsía, turk. Lefkoşa), Leukosija, Kipro sostinė.
326 700 gyventojų aglomeracijoje (2016); 82 500 iš jų – Šiaurės Kipro turkų respublikos kontroliuojamoje Nikosijos dalyje.
Nikosija įsikūrusi Kipro salos šiaurėje, Mesaorijos lygumoje, prie Pedjajo upės. Geležinkelis ir plentas į Limasolį. Tarptautinis oro uostas (į pietryčius nuo sostinės). Maisto (malimo, konditerijos gaminių, gėrimų, tabako), siuvimo, tekstilės, avalynės, chemijos (plastikų) pramonė. Keramikos dirbinių amatai. Nikosijos apylinkėse auginama javai, daržovės, vaismedžiai, veisiamos ožkos ir avys. Turizmas. Vertybinių popierių birža (įkurta 1996). Kipro universitetas (įkurtas 1989), Kipro mokslinių tyrimų centras (1967). Arkivyskupijos (įkurta 1883), Faneromeni (1937), Turkų viešoji (1955) bibliotekos. Kipro (įkurtas 1883), tautodailės (1950), archeologijos, etnografijos, meno ir kiti muziejai, meno galerijos. Teatras, simfoninis orkestras. Tarptautinis muzikos festivalis.
2271
Architektūra
Kirėnijos vartai Nikosijoje (16 a.)
16 a. susiklosčiusį miesto centrą juosia 1570 pagal inžinieriaus G. Savorignano brėžinius pastatyta 4,5 m storio gynybinė venecijiečių siena su 11 bastionų ir 3 vartais: Famagustos (restauruoti, dabar kultūros centras), Pafo ir Kirėnijos. Yra daugiau kaip 50 bažnyčių ir mečečių. Išliko bizantiškojo stiliaus Šv. Mikalojaus (12 a.) bažnyčios fragmentų. Į mečetes perdarytas Šv. Sofijos soboras (1209–1326; dabar Selemijės mečetė), bažnyčios – Šv. Kotrynos (apie 1360; dabar Haydare Paşos mečetė), Švč. Mergelės Marijos (14 a., dabar Ömerije Camü mečetė), bizantiškoji gotikinė (16 a.; dabar Araplaro mečetė). Šv. Jono soboras (perstatytas 1665 ant benediktinų vienuolyno pamatų, freskos, apie 1730), Faneromeni bažnyčia (pastatyta 1872 ant pilies liekanų). Büyük Hano karavansarajus (1590).
2271
Istorija
Dabartinėje miesto teritorijoje žmonės gyveno jau bronzos amžiaus pradžioje (apie 2500 pr. Kr.). Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 672 pr. Kr.; vadinta Ledra (dabartinis pavadinimas nuo 13 a. po Kr.). 7 a. pr. Kr. mokėjo duoklę Asirijai. Nuo apie 550 pr. Kr. Nikosiją valdė Egiptas, nuo 525 pr. Kr. – Persija. 333 pr. Kr., Aleksandrui Makedoniečiui sumušus Persiją, Nikosija prijungta prie jo imperijos. Po jo mirties (323) miestas atiteko Ptolemajų Egiptui. 58 pr. Kr. užkariauta Romos. 476 po Kr. atiteko Rytų Romos imperijai (Bizantijai). 9–10 a. tapo Kipro salos administraciniu ir politiniu centru.
1191 per III kryžiaus žygį Nikosiją užėmė Anglijos karalius Ričardas I Liūtaširdis; 1192–1489 kryžininkų Kipro karalystės sostinė. 1489–1570 valdoma Venecijos, 1570–1878 – Osmanų imperijos. 1878 Osmanų imperija perleido miestą (ir visą salą) Didžiajai Britanijai. 20 a. 4 dešimtmetyje mieste prasidėjo graikų ir turkų bendruomenių maištai (graikai siekia, kad Nikosija ir sala būtų prijungta prie Graikijos), kuriuos britų valdžia numalšino.
Nuo 1960 Kipro Respublikos sostinė. Po 1963 etninių konfliktų ir 1974 Turkijos intervencijos Nikosija buvo suskirstyta į 2 sektorius: šiaurės (turkų) ir pietų (graikų). Sektorius skiria Jungtinių Tautų administruojama buferinė zona; Nikosija – vienintelė padalinta sostinė pasaulyje. 2008 04 per sieną, skiriančią šiaurės ir pietų sektorius, atidarytas perėjimo punktas. Nikosijos suskaldymas neigiamai paveikė miesto ekonominę ir kultūrinę raidą.
2271