Nilas

Nlas (arab. Bahr an‑Nil, angl. Nile, pranc. Nil), upė Afrikoje, tekanti per Burundį, Ruandą, Tanzaniją, Ugandą, Sudaną ir Egiptą. Ilgis 6671 km; ilgiausia upė pasaulyje. Kai Amazonės ilgis (7025 km) skaičiuojamas nuo Apurímaco ištakos iš Villafro ežero, Nilas yra antroji upė po Amazonės. Baseino plotas 2 870 000 km² (kitais duomenimis, 3 350 000 km²).

Prasideda Rytų Afrikos plokščiakalnyje, į pietus nuo pusiaujo, teka iš pietų į šiaurę, įteka į Viduržemio jūrą. Nilo pradinė atkarpa yra Kagera, kuri prasideda iš sutekėjusių Nyawarongu (versmės Ruandoje) ir Ruvuvu (versmės Burundyje, netoli Bururi miesto), įteka į Viktorijos ežerą. Nuo ištakos iš šio ežero upė vadinama Viktorijos Nilu, teka siauru slėniu, prateka per Kyogos ežerą, įteka į Alberto ežerą; vaga slenkstėta, yra krioklių (Murchisono, arba Kabalegos, Karumos), didelis nuolydis. Iš Alberto ežero išteka Alberto Nilas; slėnis platus, kai kur pelkėtas, netoli Ugandos–Sudano sienos susiaurėja, pagilėja, vagoje – Fulos slenksčiai. Nuo dešiniojo intako Asvos iki kairiojo intako Bachr al Ghazalio žiočių Nilas vadinamas Bachr al Džebeliu. Iš pradžių jo vaga srauni, slenkstėta, žemiau Džubos teka per plokščią pelkėtą as Suddo lygumą, šakojasi (Bachr az Zarafo šaka, kitos).

Nilas Ugandoje

Tarp Bachr al Ghazalio žiočių ir Mėlynojo Nilo (didžiausio intako) žiočių yra Baltasis Nilas. Iš pradžių jis teka į rytus, nuo dešiniojo intako Sobato pasuka vėl į šiaurę, teka plačiu pelkėtu slėniu per pusdykumes. Tarp Sobato ir Mėlynojo Nilo žiočių vidutinis nuolydis 15 mm/km.

Nilo pakrantė

Nuo Chartumo Nilas teka ryškiu slėniu per dykumas, daugelyje vietų kerta kristalinių uolienų sluoksnius; iki Asuano yra šešios slenksčių kaskados (numeruojamos aukštupio link). Žemiau dešiniojo intako Atbaros žiočių Nilas teka per Nubijos dykumą, daro didelę kilpą: prie Abu Hamado suka į pietvakarius, žemiau Kuri miesto (tarp 4 ir 3 slenksčių kaskados) – vėl į šiaurę. Šio ruožo vaga iki 1 km pločio, tik ties slenksčiais siauresnė. Netoli Vadi Halfos miesto, Egipto pasienyje, Nilas įteka į Nassero ežerą (tvenkinį prie Asuano Didžiosios užtvankos). Žemiau Asuano Nilo žemupio slėnis platėja nuo kelių iki 25 km pločio, abipus slėnio plyti dykumos (į rytus nuo Nilo – Arabijos dykuma, į vakarus – Libijos dykuma). Deltos plotas apie 22 000 km², joje kelios didelės šakos (pagrindinės – Rašido ir Dumjato), daug mažų šakų ir kanalų, keli lagūniniai ežerai (Marjutas, Idku, Burullusas, al Manzila). Dalis Nilo vandens per Bachr Jusufo šaką ir Ibrahimijos kanalą nukreipta į Karuno ežerą, per Ismailijos kanalą – į Sueco kanalą.

Aukštupys patvinsta dukart per metus – vasarą ir žiemą, vidurupis ir žemupys – vasarą ir rudens pradžioje, daugiausia dėl Mėlynojo Nilo vandeningumo. Vidutinis debitas prie Asuano 2600 m³/s, prie Kairo 2300 m³/s.

Nilas plukdo daugiau kaip 60 mln. m³ nešmenų, daugiausia vulkaninės kilmės dumblo (nuo Etiopijos kalnyno); per potvynius slėnyje nusėdęs dumblas tręšia laukus. Žemupio vanduo naudojamas drėkinimui, komunalinėms reikmėms. Laivuojamas ne ištisai; iš viso apie 3000 kilometrų. Prie upės pastatyta Asuano hidrotechninis kompleksas (užtvankos aukštis 111 m, tvenkinio talpa 160 km³, elektrinės galia 2100 MW), Džebel al Aulijos, Oven Fallso užtvankos. Nilo vandens ištekliams efektyviai naudoti sukurta (1999) Nilo baseino šalių organizacija Nile Basin Initiative. Upės žemupio slėnyje gyvena 97 % Egipto gyventojų. Svarbiausi miestai prie Nilo: Jinja (Uganda), Džuba, Malakalis, Chartumas, Atbara (Sudanas), Asuanas, Luksoras, Kina, Asjutas, Mallavi, al Minja, Kairas (Egiptas). Nacionaliniai parkai: Akageros (Ruanda), Kabalegos (Uganda), Nimulės (Sudanas).

Nilas ties Asuanu

Pirmuoju europiečiu, atradusiu (19 a.) Nilo ištakas, laikomas I. Žiogelis.

-Rašid; -Dumjat