nilotų kalbos

nilòtų kabos, didžiausia Nilo‑Sacharos makrošeimos kirų abajų šeimos kalbų šaka. Vartojamos Pietų Sudane, Pietų Etiopijoje, Kenijoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Ugandoje, Šiaurės Tanzanijoje; iš viso apie 50 kalbų, kalbančiųjų apie 3 mln. (21 a. pradžioje). Skiriamos 3 grupės: rytų (maa, masajų, apie 0,9 mln., Pietų Kenijoje ir Šiaurės Tanzanijoje, barių kalba, apie 480 000, Pietų Sudane ir Ugandoje, turkanų kalba, apie 365 000, Kenijos šiaurės vakarinėje dalyje, tesų kalba, apie 279 000, Šiaurės Kenijoje ir Rytų Ugandoje, lotukų kalba, apie 185 000, Pietų Sudane, samburų kalba, apie 128 000, Šiaurės Kenijoje, mandarių kalba, apie 100 000, Pietų Sudane, kukų kalba, apie 26 400, Pietų Sudane ir Ugandoje, lopitų kalba, apie 50 000, Pietų Sudane, šamusių kalba, apie 21 000, Šiaurės Kenijoje, ongamų kalba, Tanzanijoje, karamodžongų kalba, Ugandos šiaurės rytinėje dalyje, ir kitos), pietų (nandžių kalba, apie 903 000, Kongo Demokratinėje Respublikoje, piokotų kalba, apie 264 000, Vakarų Kenijoje ir Rytų Ugandoje, datoga, apie 200 000, Šiaurės Tanzanijoje, tugenų kalba, apie 144 000, sabaotų kalba, apie 143 000, abi Vakarų Kenijoje, kupsabinų kalba, apie 120 000, Ugandoje, endų kalba, apie 80 000, Vakarų Kenijoje, tailajų kalba, apie 30 000, Vakarų Kenijoje, ndorobų, kisankasa, apie 4700, Šiaurės Tanzanijoje, omotikų, omotų, apie 50, Vakarų Kenijoje, ir kitos), vakarų (luo, džoluo, apie 4 mln., Vakarų Kenijoje ir Šiaurės Tanzanijoje, dinka, apie 2,35 mln., Pietų Sudane, nuerų kalba, alūrų kalba, apie 650 000, Vakarų Ugandoje ir 550 000, Kongo Demokratinės Respublikos rytuose, langų kalba, apie 1 mln., Ugandoje, ačolių kalba, apie 800 000, Šiaurės Ugandoje ir Pietų Sudane, adola, apie 345 000, Rytų Ugandoje, šiliukų kalba, apie 175 000, Pietų Sudane, kumamų kalba, apie 113 000, Ugandoje, džurų kalba, apie 80 000, Pietų Sudane, mabanų kalba, apie 51 000, džumdžumų kalba, apie 50 000, abi Sudano pietrytinėje dalyje, anuakų kalba, apie 46 000, Vakarų Etiopijoje, Gambelos regione, burunų kalba, apie 18 000, Pietų Sudane, turių kalba, apie 7000, Pietų Sudane, ir kitos). Anksčiau nilotų kalbomis buvo laikomos tik vakarų nilotų kalbos. Visos kalbos turi ilguosius ir trumpuosius balsius (alūrų, dinka, nuerų ir kitos kalbos turi 3 ilgumų balsių sistemą). Kalbos toninės (dažniausiai skiriami 3 fonologiniai tonai). Vakarų grupei būdinga vidinė fleksija – šaknies balsių ir priebalsių kaita padeda skirti vardažodžio linksnį ir skaičių, t. p. naudojama žodžių darybai. Nilotų kalbos turi ryškių analitinių, agliutinacinių bruožų. Dažniausia sakinio struktūra – veiksnys–tarinys–papildinys (SVO). Rytų ir pietų grupės išsiskiria ryškesniais sintetiniais fleksiniais bruožais, turi gramatinę giminės kategoriją, pastovų šaknies kirtį. Nuo 20 a. antros pusės kai kurios gausesnės kalbos pradėtos vartoti vietinės valdžios administracinėse įstaigose, mokyklose; leidžiami laikraščiai, kuriama grožinė literatūra, transliuojamos radijo ir televizijos laidos (Ugandoje, Tanzanijoje, Kenijoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje). Dažniausiai vartojamas raštas lotyniškosiomis raidėmis, nors ne visos nilotų kalbos turi raštą. Pradėtos tyrinėti 19 amžiuje.

85