nimfomãnija (gr. nymphē – nuotaka, jaunamartė + manija), andromãnija (andro… + lot. mania – aistra, potraukis, liguistai didelis moters lytinis potraukis. Hiperseksualumo atmaina. Dėl nuolatinio lytinio potraukio nimfomanės lytiškai suartėja su bet kokiais partneriais (nepaiso amžiaus, išvaizdos ir kitų ypatybių, pvz., darbe ima priekabiauti prie kolegų) bet kokiomis aplinkybėmis (stengiasi patenkinti lytinį potraukį pasitaikius bet kokiai progai – vakarėlyje, pasimatyme ir kitur), nelabai paiso aplinkinių reakcijos ir dorovės normų. Dažnai tai slegia nimfomanija apimtą moterį, ji išgyvena kaltės jausmą, depresiją, jai kyla minčių apie savižudybę, ji gali imti girtauti, vartoti narkotikus. Nimfomanija gali atsirasti moterims, vaikystėje ir paauglystėje patyrusioms prievartą šeimoje (tyrimų duomenimis, 2/3 nimfomanių vaikystėje patyrė seksualinę prievartą), išaugusioms pernelyg religingose, seksą draudžiančiose ir jį niekinančiose šeimose (lytiniai santykiai tampa troškimu). Nimfomanės lytiškai santykiauja siekdamos išvengti emocinių problemų – streso, nerimo, vienatvės arba net gėdos jausmo. Orgazmą patiria dažniausiai ne nuo pačių lytinių santykių (jų nepatenkina net multiorgazmas – du ar daugiau orgazmų per tą pačią sueitį), bet nuo įtemptos ir azartiškos partnerių paieškos, kito žmogaus užkariavimo pojūčio. Nimfomane nelaikoma moteris, kurios lytinis potraukis yra padidėjęs dėl individualių moters seksualumo ypatybių, bet ji kontroliuoja savo lytinį elgesį, renkasi partnerį, patyrusi orgazmą jaučia pasitenkinimą.
Nimfomanija gydoma (jei nėra organinių priežasčių – hormoninių, psichikos sutrikimų, nervų ligų) taikant psichoterapiją, kartais ir medikamentais.