nmfos (gr. Nymphai), graikų mitologijoje – Dzeuso dukterys, gamtos, jos gyvybingųjų galių deivės. Buvo miškų, kalnų, šaltinių nimfos. Žinomiausios nimfos: medžių (driadės), Okeano bangų (okeanidės), upių, ežerų (najadės), jūrų (nereidės). Nimfos – labai senos kilmės dievybės. Apdovanotos amžių išmintimi, nimfos saugo gyvenimo ir mirties paslaptis; moka gydyti ir pranašauti, pasiųsti žmonėms beprotybę. Nimfos gyvena ne Olimpe, bet Dzeusas jas kartais pasikviečia pas save. Ilgaamžės, bet mirtingos (driadė mirdavusi nukirtus medį, kuriame ji gyveno). Nimfų šventyklos buvo olose ir grotose, miškuose ir giraitėse, šalia vandens telkinio.
Buvo vaizduojamos kaip gražios, pusnuogės ar nuogos, linksmos merginos.