Ninèvija, Ninèvė (akadų k. Ninua, arab. Naīnuwa), buvęs miestas Tigro upės kairiajame krante, dabartiniame Irake.
Istorija
Gyvenvietė žinoma nuo penkto tūkstantmečio prieš Kristų vidurio. 15–14 a. Ninevija buvo pavaldi Mitanijai. 8 a. pabaigoje–7 a. Asirijos sostinė. Valdant Ašurbanipalui (669–apie 633) buvo sudaryta karaliaus biblioteka. 612 pr. Kr. Nineviją sugriovė Babilonijos ir Medijos kariuomenė.
Tyrimai
Archeologinius tyrinėjimus 19 a. pradėjo prancūzų atstovybė Mosule (vadovas P.‑É. Botta). Didžiosios Britanijos tyrinėtojas A. H. Layardas 1849 atkasė Sinaheribo (Sanheribo) rūmus ir Ašurbanipalo biblioteką su 22 000 molio lentelių. 1852 H. Rassamas atkasė šiaurinius Ašurbanipalo rūmus. 20 a. pradžioje Ninevijos Nabu šventyklą tyrė Britų muziejus (vadovas L. W. Kingas). 1927–32 tyrinėdamas Aštartės šventyklą C. Thompsonas surado Sinaheribo, Asarhadono ir Ašurbanipalo metraščius, bronzinę valdovo (Sargono arba Naramsino) skulptūrą (galvą). Ninevijos keramiką 1933 tyrė M. E. Mallowanas. 1965–71 Irako senienų departamentas (vadovas T. Madhloomas) pradėjo Ninevijos sienų ir vartų paiešką ir atstatymo darbus. 20 a. 9 dešimtmetyje Ninevijos žemutinį miestą tyrė Kalifornijos universiteto Berkeley mokslininkai (vadovas D. Stronachas).
Ašurbanipalo rūmų Ninevijoje reljefas, vaizduojantis medžioklės sceną (7 a. pr. Kr., Britų muziejus Londone)
1989–90 išlikusių rūmų skulptūrų būklę tyrė J. M. Russellas (Jungtinių Amerikos Valstijų archeologijos institutas). 1990 Irako tyrinėtojai tyrė Nabī‑Yūnus šventovę. 2003 Ninevijos archeologinių paminklų būklę po Irako karo tyrė amerikiečiai T. J. Wilkinsonas ir M. Altaweelis, aprašė karo veiksmų Ninevijos paveldui padarytą žalą. 2016 pradžioje dalį išlikusių Ninevijos sienų išgriovė Islamo valstybės kovotojai.