Niòbė (Niobē), graikų mitologijoje – Frigijos karaliaus Tantalo duktė. Tebų karaliaus Amfiono žmona. Turėjo 6 ar 10 sūnų ir 6 ar 10 dukterų. Buvo labai išdidi, niekino deivę Leto, kuri Dzeusui pagimdė tik du vaikus – Apoloną ir Artemidę. Kai įsižeidusi Leto pasiskundė savo vaikams, šie strėlėmis išžudė Niobės palikuonius: Apolonas užmušė sūnus, Artemidė – dukteris. Sukrėstas vaikų mirties Amfionas nusižudė, Niobė iš sielvarto suakmenėjo. Suakmenėjusi Niobė buvo dievų perkelta ant Sipilo kalno (Mažojoje Azijoje) viršūnės, pasmerkta amžinai lieti ašaras.
Antikos menininkai dažnai vaizduodavo Niobę, mėginančią nuo dievų strėlių apsaugoti jauniausiąją dukterį Niobidę.