niòbio lydinia, niobio lydiniai, kurie būna su molibdenu ir volframu (po 10–25 %), cirkoniu ir hafniu (po 1–10 %). Sulydomi vakuuminėse lankinėse, elektroninėse arba plazminėse lydkrosnėse. Nedidelio tankio, palyginti plastiški, lengvai deformuojami ir suvirinami, stiprūs, atsparūs rūgštims. Atsparūs kaitrai iki 1100–1400 °C, neatsparūs oksidacijai didesnėje kaip 400 °C oksiduojančioje aplinkoje (dažniausiai dengiami apsauginiu sluoksniu). Tinka raketų, erdvėlaivių, viršgarsinių lėktuvų detalėms, t. p. korozijai, agresyvioms biologinėms terpėms atsparioms detalėms gaminti. Naudojami branduoliniams reaktoriams statyti, nes atsparūs šilumnešiams, gerai sulaiko šiluminius elektronus. Sulydžius niobio lydinius su ceriu, alavu ir titanu gaunami superlaidininkai; jie naudojami termobranduoliniuose įrenginiuose, kvantiniuose generatoriuose, galinguose greitintuvuose. Naudojami nuo 20 a. 7 dešimtmečio pradžios.
1802