niobio rūda

niòbio rūdà, mineralų sankaupos, iš kurių gaunamas niobis. Pagrindiniai niobio rūdos mineralai yra kolumbitas (Fe,Mn)(Mb,Ta)₂O₆, turintis 50−76 % niobio oksido (Nb₂O₅), ir pirochloras (Na,Ca)₂(Nb,Ti,Ta)₂O₆(OH,F,O), turintis 40−70 % niobio oksido; antraeiliai mineralai − fergusonitas, euksenitas, loparitas, dar yra tantalo priemaišų. Niobio rūda eksploatuojama, kai niobio oksido būna daugiau kaip 0,15−0,2 % (pramoniniuose niobio rūdos telkiniuose niobio oksido paprastai būna 0,2−0,6 %). Pagal kilmę skiriami endogeniniai ir egzogeniniai niobio rūdos telkiniai. Endogeniniai telkiniai susiję su šarminėmis ir ultrašarminėmis uolienomis. Svarbiausios uolienos, turinčios niobio, yra pirochloriniai karbonatitai (sudaro apie 70 % visų niobio rūdos telkinių), loparitiniai lujavritai (iš jų gaunamas niobis, tantalas, titanas, retųjų žemių elementai), kolumbito pirochloriniai šarminiai granitai ir granosienitai, pirochloriniai albititai. Egzogeniniai niobio rūdos telkiniai susidaro dūlant pirminiams endogeniniams telkiniams ir uolienoms, turinčioms niobio mineralų; susidaro dūlėjimo plutos, aliuviniai, deliuviniai, ežeriniai, fliuvioglacialiniai kolumbito, pirochloro, loparito telkiniai. Didžiausi niobio rūdos telkiniai yra Brazilijoje, Kanadoje, Nigerijoje.