niobis
niòbis (Niobium; pagal graikų mitologinio personažo Niobės vardą), Nb, periodinės elementų sistemos V B grupės cheminis elementas. Šviesiai pilkas blizgantis metalas. Kubinė centruotojo paviršiaus kristalinė gardelė. Paramagnetikas. Žinoma 32 radioaktyvieji izotopai, kurių masės skaičius nuo 81 iki 113. Grynas niobis labai tvirtas, plastiškas, laidus šilumai. Atsparus stiprioms neorganinėms rūgštims ir net karališkajam vandeniui. Jį veikia tik vandenilio fluorido ir azoto rūgščių mišinys: 3Nb + 21HF + 5HNO3 → 3H2NbF7 + 5NO + 10H2O. Aukštesnėje kaip 200 °C temperatūroje jungiasi su halogenais, azotu, anglimi, boru, siliciu, oro deguonimi (susidaro niobio oksidai NbO, NbO2 ir Nb2O5).
Lydomas su anglimi sudaro niobio karbidą NbC (kietas, atsparus korozijai), veikiamas išlydytais hidroksidais – niobatus, pvz., NaNbO3, CaNb2O6 (daugelis jų turi pjezoelektrikų, feroelektrikų savybių). Gamtoje niobis randamas mineraluose kolumbite, pirochlore (niobio rūda). Gaunamas iš rūdų, niobio halogenidus redukuojant vandeniliu, niobio oksidus – aliuminiu arba anglimi arba elektrolizuojant niobio halogenidų lydalus. Naudojamas (lydinių pavidalo) medicinoje (stimuliatoriams, chirurginiams siūlams, implantams gaminti), iš niobio daromi juvelyriniai dirbiniai, kartais iš niobio, sidabro arba aukso lydinio kalamos proginės monetos, gaminami medaliai. Niobis didina lydinių atsparumą korozijai, kintamo dydžio apkrovoms, plastiškumą, pvz., aliuminio lydiniai, legiruoti niobiu, naudojami aviacijoje, kosminėje technikoje. Iš gryno daromi atsparūs korozijai chemijos pramonės įrenginiai, branduolinių reaktorių šilumnešio vamzdžiai. Niobio dulkės dirgina akių gleivinę ir odą, kai kurie junginiai nuodingi.
Kolumbite niobį 1801 atrado Charlesas Hatchettas (Didžioji Britanija).
1
2591