Nipūras

Nipras (šumerų kalba Nibru, anglų kalba Nippur), senovės miestas 180 km į pietvakarius nuo Bagdado.

Istorija

Įkurtas maždaug šeštame tūkstantmetyje prieš Kristų. Trečiame tūkstantmetyje prieš Kristų miestą užkariavo Akado karaliai. Trečiame–antrame tūkstantmetyje prieš Kristų buvo klestintis Šumero centras. 20 a. pr. Kr. mieste sumažėjo gyventojų. 8 a. pr. Kr. Nipūrą užėmė Babilonas. Nuo 3 a. po Kr. Nipūras pradėjo nykti, 9 a. visai sunyko. Svarbus religinis centras, čia buvo šumerų vyriausojo dievo Enlilio pagrindinė šventykla, raštininkų mokymo centras. Nipūre sukurti mitai apie Gilgamešą, Enmenkarą ir kiti, Babilone oficialiu tapęs Mėnulio kalendorius.

Architektūra

Mieste buvo tvirtovė, kanalais padalyta į 2 kvartalus: viename stovėjo Ur‑Guro (Ur‑Enguro) šventykla, 3 aukštų zikuratas, kitame – sandėliai. Apie 64 000 m² ploto dvigubų sienų juosiama šventykla ne kartą perstatyta. Seleukidų valstybės laikais (312–64 pr. Kr.) šventykla paversta tvirtove, apleista valdant Sasanidams. Žinomi Naramsino ir Šarkališario (trečio tūkstantmečio prieš Kristų antra pusė), Ur Namo (trečio tūkstantmečio prieš Kristų pabaiga), Ašurbanipalo (7 a. pr. Kr.) rūmai. Šumerų laikais buvo Nipūro priemiestis Drehemas. Šventyklų ir rūmų statybai naudotos degtos plytos.

2271

Tyrinėjimai

1888–1900 tyrė Pensilvanijos universitetas (vadovas P. Petersas, 1900 – J. H. Haynesas ir H. V. Hilprechtas). Atrasta Nipūro biblioteka (daugiau kaip 30 000 lentelių) su administraciniais, teisės, medicinos, literatūros ir istoriniais tekstais. 1948–2003 Čikagos universiteto Orientalistikos instituto tyrinėtojai (1948 vadovas R. C. Hainesas, nuo 1972 – M. Gibsonas) atrado Enlilio šventyklą su zikuratu, Inanos šventyklą ir kitų statinių. Po Irako karo Nipūras nukentėjo nuo kapų plėšikų.

2271