nitragnas (nitro… + gr. genos – kilmė), bakterinė trąša, turinti gumbelinių (Rhizobium, Bradyrhizobium, Sinorhizobium, Mesorhizobium, Azorhizobium) genčių bakterijų. Skirstomas pagal gumbelines bakterijas (dobilų, liucernų ir barkūnų, pupelių, žirnių, vikių, pupų; lubinų; sojų) ir pagal gamybos technologiją (agarinis, dirvinis, sausasis, durpinis). Nitraginu tręšiama sėjant (prieš sėją sėklos apveliamos). Juo apveltų sėklų negalima beicuoti, nes beicas mažina bakterijų aktyvumą arba jas visai sunaikina. Vienam hektarui reikia apie 200 g durpinio nitragino. Jei dirvoje yra laukinių gumbelinių bakterijų, jis pupinių augalų derlingumą padidina 10–20 %, jei laukinių gumbelinių bakterijų nėra – 50–100 %. Nitraginas didina baltymų kiekį pupiniuose augaluose ir jų atsparumą ligoms. Pradėtas gaminti ir naudoti 1896 Vokietijoje, 1910 pirmą kartą panaudotas Lietuvoje.

512

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką