nitrãtai, azoto rūgšties HNO3 druskos ir esteriai. Druskas sudaro beveik visi metalai. Jos būna bevandenės, pvz., natrio nitratas NaNO3, kalcio nitratas Ca(NO3)2, arba turinčios kelias molekules vandens – kristalohidratai, pvz., ličio nitratas LiNO3∙3H2O, vario nitratas Cu(NO3)2·6H2O. Daugelis nitratų yra bespalvės kristalinės, gerai tirpstančios vandenyje medžiagos. Garinant tirpalus lengvai kristalizuojasi. Natrio, kalio, kalcio, bario ir amonio nitratai vadinami salietromis. Kristalohidratai lengvai sugeria iš oro drėgmę ir ištyžta. Nitratų molekulėje atomai yra susijungę dažniausiai joniniu ryšiu (joniniai junginiai), pereinamųjų metalų – kovalentiniu ryšiu. Daugelis nitratų yra termiškai patvarūs, skyla aukštoje temperatūroje – susidaro azoto oksidai, azotas, deguonis ir metalo oksidas. Lengvai užsiliepsnoja nuo kibirkšties, degdami išskiria daug dujų ir šilumos, kai kurie kaitinami gali sprogti. Bevandeniai nitratai – stiprūs oksidatoriai. Reaktyvių metalų nitratai kaitinami virsta nitritais, pvz., 2KNO3 → 2KNO2 + O2, ne tokių reaktyvių metalų nitratai skyla į oksidus ir deguonį, pvz., 2Pb(NO3)2 → 2PbO + 4NO2 + O2 (laboratorinis gryno azoto dioksido gavimo būdas). Gaunami metalus, jų oksidus, hidroksidus arba druskas veikiant azoto rūgštimi, pvz., Ca(OH)2 + 2HNO3 → Ca(NO3)2 + 2H2O. Kai kurie nitratai (natrio salietra, kalio salietra) randami gamtoje. Naudojami kaip nitratinės trąšos, metalurgijoje metalams grūdinti, sprogstamiesiems ir pirotechniniams mišiniams gaminti. Kenksmingi – žmogaus virškinamajame trakte nitratai redukuojasi iki nitritų, kurie reaguodami su aminais sudaro kancerogenų savybių turinčius nitrozaminus. Nitratų kiekis dirvožemyje, maisto produktuose, vandenyje ir kitose terpėse griežtai reglamentuojamas. Esteriai yra azoto rūgšties ir alkoholio reakcijos produktai. Jų molekulėje yra viena arba kelios –O–NO2 grupės, kovalentiniu ryšiu susijungusios su organiniu radikalu. Bespalviai arba šviesiai geltoni skysčiai arba kietosios medžiagos. Netirpsta vandenyje, gerai tirpsta etanolyje ir dietileteryje. Jautrūs smūgiams, laikomi gali sprogti savaime. Naudojami kaip sprogstamosios medžiagos (nitroglicerolis), įeina į raketinio kuro, sprogstamųjų medžiagų sudėtį.
Gamtiniai nitratai
Sudaro mineralų klasę. Žinomi 9 mineralai. Dažniausiai randami nitratai yra natrio, arba Čilės, salietra NaNO3 ir kalio, arba Indijos, salietra KNO3. Nitratai sudaro pluteles, luobeles arba apnašas, rečiau randami grūdėti agregatai. Šviesūs (balti, pilki, rusvi). Kietumas 1−2. Tankis apie 2000 kg/m3. Labai tirpūs, todėl gamtoje randami tik karšto ir sauso klimato juostose. Susidaro egzogeniniu būdu, dažniausiai dėl azoto bakterijų veiklos irstant organinėms liekanoms, t. p. iš ore esančio azoto dėl saulės jonizuojančiosios spinduliuotės arba elektros iškrovų (žaibo). Didžiausi natrio salietros telkiniai yra Čilėje (Atacamos dykumos šiaurinė dalis).
2961
836