nitrdai, azoto junginiai su metalais ir kai kuriais nemetalais. Būna joniniai, pvz., ličio, magnio, kalcio nitridai, kovalentiniai, pvz., boro, silicio, aliuminio nitridai, ir metališkieji, pvz., molibdeno, titano, cirkonio, hafnio, tantalo nitridai. Savybes lemia cheminio ryšio stiprumas ir molekulės sandara: vieni yra labai kieti, kiti – trapūs. Daugelis metališkųjų nitridų lydosi aukštoje temperatūroje, pvz., berilio nitridas Be3N2 2220 °C, hafnio nitridas HfN 3330 °C temperatūroje. Kovalentiniai nitridai turi dielektrikų arba puslaidininkių savybių. Kaitinami ore nitridai skyla į metalo oksidą ir azotą. Reaguodami su anglimi sudaro karbidus ir karbonitridus. Nitridai gaunami aukštoje temperatūroje (virš 800 °C) cheminiams elementams reaguojant su azotu arba amoniaku, redukuojant (dažniausiai anglimi) elementų oksidus arba halogenidus azoto terpėje. Nitridai dažniausiai gaunami miltelių pavidalo, gaminiai – juos sukepinant, karštojo presavimo ir kitais būdais. Naudojami metalo keramikai (aliuminio, galio nitridai), abrazyviniams įrankiams (boro nitridai) gaminti, kaip sunkialydės ugniai atsparios medžiagos, dielektrikai (silicio nitridai), superlaidininkai (niobio nitridai) puslaidininkiai (aliuminio, galio nitridai), įeina į kietlydinių sudėtį, nusodinant nitridus iš dujinės fazės gaunamos kietos trinčiai atsparios dangos. Titano ir cirkonio nitridai naudojami stomatologijoje, pastatų apdailai (vietoj aukso). 20 a. pabaigoje susintetintas neįprastos sudėties anglies nitridas, kietumu prilygstantis deimantui.
2509