nitritai

nitrtai, nitrito rūgšties HNO₂ druskos ir esteriai. Druskos (dažniausiai šarminių metalų ir amonio, rečiau – šarminių žemių metalų) gerai tirpsta vandenyje, išskyrus sidabro, gyvsidabrio ir vario nitritus. Dvivalenčių metalų nitritai sudaro kristalohidratus su 1, 2 ir 4 molekulėmis vandens. Kaitinamos žemesnėje negu lydymosi temperatūroje skyla, dėl išsiskyrusio didelio kiekio dujų gali sprogti. Neutralioje terpėje nitritai dažniausiai yra oksidatoriai (redukuojasi iki azoto dioksido NO), rūgščioje – reduktoriai (oksiduojasi į nitratus). Gaunami azoto oksidų NO ir NO₂ dujų mišinį leidžiant per sodos arba hidroksido tirpalą, redukuojant nitratus. Naudojami kaip oksidatoriai ir reduktoriai gumos ir tekstilės pramonėje, azodažiklių, kaprolaktamo sintezėje, metalams apdoroti, maisto produktams konservuoti. Nuodingi. Kepant mėsą, kurioje yra nitratų, jie jungiasi su aminorūgščių sklimo produktais – susidaro kancerogeniniai nitrozaminai. Esteriai – organiniai junginiai, kuriuose viena arba kelios –O–N=O grupės kovalentiniu ryšiu yra prisijungusios prie organinio radikalo anglies atomo. Mažesnės molekulinės masės alkilnitritai – dujos, kiti bespalviai arba gelsvi skysčiai. Netirpsta vandenyje, maišosi su daugeliu organinių tirpiklių. Iš nitritų svarbiausi metilnitritas CH₃ONO (virimo temperatūra –12 °C), propilnitritas C₃H₇ONO (–48,5 °C), izopentilnitritas (CH₃)₂CH(CH₂)₂ONO (–99,2 °C). Kambario temperatūroje skyla, šviesoje gali sprogti. Tirpsta organiniuose tirpikliuose. Rūgščioje terpėje hidrolizuojasi. Gaunami alkoholiams reaguojant su nitratais, pvz., natrio nitratu NaNO₃ arba azoto oksidais, alkihalogenidams – su metalų nitritais. Dažniausiai naudojami kaip tarpiniai organinės sintezės produktai. Labai nuodingi, pvz., etilnitritai ir pentilnitritai hemoglobiną paverčia methemoglobinu.