nitroflai (nitro… + gr. philos – bičiulis, mėgėjas), azotamėgiai augalai, gerai augantys dirvožemyje, kuriame gausu azoto junginių. Daugelis nitrofilų gali augti dirvožemiuose, kuriuose yra vidutinis azoto junginių kiekis, tačiau jie geriausiai auga daug azoto turinčiame dirvožemyje. Būdingiausi nitrofilai yra didžioji dilgėlė, krūminis builis, raudonuogis šeivamedis, paprastoji avietė, penkiaskiautė sukatžolė, kvapusis gurgždis, paprastoji varnalėša, baltoji ir raudonoji balandos. Tai dirvožemio indikatoriai. Daugiausia nitrofilų auga juodalksnynuose, baltalksnynuose, lapuočių ir mišriųjų miškų pakraščiuose, miškų kirtavietėse, eutrofikuotų vandens telkinių pakrantėse, kultūrinėse (ypač įrengtose vietoj buvusių durpynų ar nusausintų pelkių) pievose, dirbamuose laukuose, šiukšlynuose, prie tvartų, patvoriuose. Lietuvoje yra apie 100 rūšių augalų, priskiriamų prie nitrofilų grupės.
849