Niùjė (Niue), sala Ramiajame vandenyne, Polinezijoje, tarp Kuko, Tongos ir Samoa salų; Naujosios Zelandijos valda. Plotas 262,7 km2 (didžiausia koralų sala Žemėje). 1870 gyventojų (2020), daugiausia niujiečių (polineziečiai). Administracinis centras – Alofi (590 gyventojų, 2017). Salos krantus juosia koralų rifai. Krantai statūs, dažniausiai klifai, yra karstinių ir abrazinių urvų. Paviršiaus didžiausias aukštis 67 m, žemėja vidurio link.
Jūrinis tropinis klimatas. Vidutinė metinė temperatūra 25 °C. Per metus iškrinta 2000–2200 mm kritulių. Gruodį–balandį būna taifūnų. Drėgnieji atogrąžų miškai.
Žemės ūkio naudmenos užima apie 60 % salos teritorijos. Auginama topinambai, bananai, papajiniai melionmedžiai, kokosai, dioskorėjos, kolokazijos. Veisiami galvijai. Prekiaujama su Naująja Zelandija, Australija, Japonija, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Fidžiu, Kuko salomis. Išvežama kolokazijos, dioskorėjos, kokosai, medus, dailiųjų amatų dirbiniai. Hanano tarptautinis oro uostas. Turizmas.
Salą 1774 atrado Dž. Kukas. Niujė buvo Didžiosios Britanijos kolonija, nuo 1900 protektoratas. Nuo 1901 priklausė Naujosios Zelandijos Kuko salų protektoratui, 1903 nuo jo atsiskyrė. 1974 gavo autonomiją ir tapo asocijuota šalimi su Naująja Zelandija.