Niujorkas
Niujòrkas (New York, New York City), miestas Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) šiaurės rytuose, Niujorko valstijoje, prie Atlanto vandenyno ir Hudsono upės žiočių.
Niujorko panorama; viduryje – Manhattanas, dešinėje – East Riverio (Rytų upės) sąsiauris ir Long Islando sala, kairėje – Hudsono upė ir Jersey City Naujojo Džersio valstijoje
8,34 mln. gyventojų (2022). Plotas (be vandenų) 784 km2. Vandenys užima apie 430 km2. Plotas su vandenimis apie 1214 km2.
Niujorkas įsikūręs Manhattano, Stateno salose, Long Islando salos vakarinėje dalyje, keliose mažesnėse salose (Niujorko ir Long Islando įlankose) ir žemyninėje JAV dalyje. Su gretimais, formaliai savarankiškais, bet susiliejusiais su Niujorku, miestais Niujorko, Naujojo Džersio, Konektikuto valstijose (Yonkersu, White Plainsu, Newarku, Jersey City, Patersonu, Elizabethu, Stamfordu, Greenwichu ir kitais) ir su Long Islando salos vidurinės ir rytinės dalies teritorija Niujorkas sudaro vieną didžiausių pasaulyje aglomeracijų. Jos plotas (be vandenų) 12 844 km2; apie 23 mln. gyventojų (2022).
Niujorko miesto gyventojų skaičiaus dinamika pateikta lentelėje. 23,4 % Niujorko gyventojų – juodaodžiai (afroamerikiečiai, istorinis jų rajonas Harlemas; yra išeivių iš Karibų jūros ir Afrikos valstybių), 28,9 % – ispanakalbiai, 14,2 % – azijiečiai (2022). Daug imigrantų (apie 36 % Niujorko gyventojų yra gimę užsienio šalyse). Didžiausios etninės grupės: puertorikiečiai, italai, Dominikos Respublikos ir kitų Vest Indijos šalių išeiviai, kinai, airiai; didelės žydų, lenkų bendruomenės, yra lietuvių bendruomenė. Niujorko gyventojai kalba apie 170 kalbų.
1
Niujorką sudaro 5 rajonai (boroughs): Manhattanas (Manhattano saloje), Bruklinas, Queensas (abu Long Islando saloje), Bronxas (žemyninėje dalyje, į šiaurę nuo Manhattano), Staten Islandas (Stateno saloje, Richmondo apygardoje; iki 1975 oficialiai vadintas Richmondu). Manhattaną ir Brukliną per East Riverio (Rytų upės) sąsiaurį jungia Bruklino, Manhattano, Williamsburgo tiltai, Manhattaną ir Queensą – Queensboro tiltas. Staten Islando rajoną ir Brukliną siauriausioje Niujorko įlankos vietoje jungia 2 aukštų Verrazano‑Narrowso tiltas, Bronxą ir Niujorko aglomeracijos miestus Naujojo Džersio valstijoje per Hudsono upę – George’o Washingtono tiltas. Po Hudsono upe ir East Riverio sąsiauriu įrengta tunelių (Lincolno, Hollando, Queenso‑Midtowno, Bruklino‑Battery). Tarp Staten Islando rajono ir Manhattano kursuoja Staten Islando keltas (kasmet pervežama daugiau kaip 23 mln. keleivių).
Niujorko vaizdas iš Empire State Building dangoraižio; Williamsburgo tiltas per East Riverį (Rytų upę) jungia Manhattaną su Bruklinu
Niujorko aglomeracijoje yra Niujorko-Naujojo Džersio jūrų uostas – didžiausias konteinerių uostas JAV rytinėje pakrantėje; 2017 perkrauta 6,71 mln. TEU konteinerių. Niujorką su Didžiaisiais ežerais ir Šventojo Lauryno upe jungia Niujorko valstijos baržų kanalas.
Didžiausi Niujorko oro uostai – tarptautinis Johno F. Kennedy (Long Islando saloje, Queenso rajono pietinėje dalyje; 61,9 mln. keleivių, 2018), tarptautinis Newarko (Naujojo Džersio valstijoje; 46,07 mln. keleivių, 2018) ir LaGuardijos (Long Islando saloje, Queenso rajono šiaurinėje dalyje; 30,09 mln. keleivių, 2018; daugiausia skrendama į kitus JAV miestus), mažesni – tarptautinis Stewarto, vietinių skrydžių Teterboro, Long Islando MacArthuro, Westchesterio apygardos oro uostai.
Geležinkeliai į Bostoną, Filadelfiją, Vašingtoną, Čikagą, Naująjį Orleaną, Miami, Torontą, Montréalį. Į Niujorką sueina 8 automobilių magistralės. Niujorko metropolitenas (nuo 1904) – viena didžiausių miestų greitojo susisiekimo sistemų pasaulyje (požeminių linijų ilgis 394 km, bendras linijų ilgis 1370 km, 2017 pervežta 1 mlrd. 727,37 mln. keleivių; daugiau kaip pusė Niujorko gyventojų nesinaudoja nuosavais automobiliais).
Niujorke yra Jungtinių Tautų būstinė (nuo 1946). Niujorkas – didžiausias pasaulyje finansų ir prekybos centras. Finansų įstaigos, bankai daugiausia susitelkę Žemutiniame Manhattane, Wall Streeto gatvėje. Niujorko vertybinių popierių birža, JAV vertybinių popierių prekybos bendrovė NASDAQ OMX Group, Niujorko federalinis rezervų bankas, komercinių bankų (Citigroup, JP Morgan Chase), holdingų, investicinių, konsultacinių, draudimo bendrovių (Merrill Lynch&Co., American International Group, MetLife, New York Life Insurance Company), reklamos, tarptautinių prekybos bendrovių būstinės. Apdirbamosios pramonės svarbiausios šakos: siuvimo (Phillips‑Van Heusen Corporation, Tiffani&Co., Woolworth bendrovės), chemijos, kosmetikos, farmacijos (Avon Products, Bristol‑Myers Squibb, Carter‑Wallace, Colgate‑Palmolive Company, Pfizer Incorporated), maisto (Philip Morris, Borden, PepsiCo, RJR Nabisco Holdings), automobilių ir motociklų (Honda Motor Co.), poligrafijos, popieriaus, elektronikos, metalo apdirbimo, baldų pramonė. Sparčiai plėtojama aukštųjų technologijų pramonė – kompiuterių programinės įrangos gamyba, interneto paslaugos (Manhattane yra Google bendrovės biuras), biomedicinos tyrimai. Niujorkas – didžiausias JAV masinių, spaudos, naujųjų medijų centras. Leidžiami didžiausi JAV laikraščiai The Wall Street Journal, The New York Times. Didžiausių JAV televizijos stočių (ABC, CBS, FOX, NBC) būstinės, kino, įrašų studijos. Niujorko televizijos ir kino pramonė užima 2 vietą JAV, po Holivudo.
2018 Niujorką aplankė 65,2 mln. turistų; iš jų 13,5 mln. – užsienio turistai. Lankomiausi Niujorko objektai: Manhattano dangoraižiai (Empire State Building, Rockefellerio centras), Elliso sala (istorinė imigrantų į JAV stotis), Laisvės statula (pastatyta 1886; pasaulio paveldo vertybė, nuo 1984), Brodvėjaus teatrai, muziejai, Centrinis parkas, Washingtono aikštės parkas, Times aikštė, Bronxo zoologijos sodas, Niujorko botanikos sodas, prabangios Penktosios ir Madisono aveniu parduotuvės, Tribeca kino festivalis ir kiti.
Kolumbijos universitetas, Niujorko (įkurtas 1831), Niujorko miesto (įkurtas 1961), Fordhamo (įkurtas 1841), Long Islando (įkurtas 1926), Pace’o (įkurtas 1906), Rockefellerio (įkurtas 1901), Šv. Jono (įkurtas 1870), Yeshivos (įkurtas 1886) universitetai. Labai daug koledžų, įvairių kitų mokyklų, tarp jų – Juilliardo mokykla, Barnardo, Berkeley koledžai, Cooperio unija, universitetinė Naujoji mokykla, Niujorko technologijų institutas, Niujorko teisės mokykla, Niujorko universiteto politechnikos institutas, Mokytojų koledžas, Pratto institutas, Vizualinių menų mokykla, Bruklino muzikos akademija, Manhattano muzikos mokykla. Niujorko mokslų akademija (įkurta 1817), Niujorko medicinos akademija (įkurta 1847), Niujorko meno akademija, Niujorko kino akademija, Amerikos akademija ir menų bei literatūros institutas. Trys žymiausios Niujorko bibliotekos: Niujorko viešoji, Bruklino viešoji, Queenso rajono viešoji, kitos – P. Morgano biblioteka (ir muziejus), Jungtinių Tautų D. Hammarskjöldo biblioteka, Lincolno centro, Niujorko medicinos akademijos, universitetų, mokslinio tyrimo institutų, muziejų, mokslinių draugijų bibliotekos. Žymiausi Niujorko muziejai: meno – Metropolitano meno muziejus, Moderniojo meno muziejus, Guggenheimo muziejus, Whitney dailės, Amerikos liaudies meno, Bronxo menų, Biblijos meno, Nacionalinis katalikų meno ir istorijos, Queenso meno, Naujasis šiuolaikinio meno, N. Rericho, Afrikos meno, Menų ir dizaino ir kiti muziejai, Naujoji galerija, Fricko kolekcija, Skulptūrų centras, Sokrato skulptūrų parkas; kultūros ir istorijos – Bruklino muziejus, Niujorko miesto, Elliso salos imigracijos, Nacionalinis Amerikos indėnų, Bruklino istorijos draugijos, Uosto gynybos, Amerikos finansų, Žydų paveldo, Niujorko žydų, Amerikos kinų, El Barrio (puertorikiečių), dangoraižių, televizijos ir radijo, Madame Tussaud vaško ir kiti muziejai, Van Cortlando namas-muziejus, Louiso Armstrongo namas muziejus, Richmondo istorinis miestas (muziejus po atviru dangumi), Konferencijų rūmai, Nacionalinis Rugsėjo 11‑osios memorialas ir muziejus (Pasaulio prekybos centro dangoraižių vietoje); dizaino – Architektūros centras, Cooper Hewitt (Nacionalinis dizaino muziejus), Mados technologijų institutas, Nacionalinė dizaino aklademija ir kiti; gamtos – Amerikos gamtos istorijos muziejus su Haydeno planetariumu; vaikų – Bruklino, Manhattano, Staten Islando vaikų muziejai, Žydų vaikų muziejus, galerijos.
Kultūros įstaigų kompleksas Lincolno centras (jame yra Metropolitan Opera, Niujorko valstijos teatras, Niujorko filharmonija), komerciniai Brodvėjaus teatrai, daug kitų teatrų, Carnegie Hall, Radio City Music Hall, Madison Square Garden salės. Niujorko filharmonijos orkestras. Niujorko, Bruklino, Queenso, Staten Islando botanikos sodai, Bronxo, Centrinio parko, Queenso, Staten Islando zoologijos sodai, Niujorko akvariumas. Daugiau kaip 110 km2 parkų ir parkų tipo teritorijų; Centrinį parką (Manhattane) kasmet aplanko apie 40 mln. lankytojų.