Niujòrko architektūrà
Iš kolonijinio laikotarpio išliko Jurgių stiliaus Šv. Pauliaus koplyčia (1766, architektas T. McBeanas). Yra L. Nevelson, J. Dubuffet, I. Noguchi, T. Smitho, R. Serros skulptūrų.
19 amžius–20 amžiaus pradžia
Laisvės statula Niujorke (1885, skulptorius F.‑A. Bartholdi, architektas R. M. Huntas)
1811 pagal vadinamąjį Komisijos planą taisyklingais stačiakampiais kvartalais suskirstytas Niujorko centras Manhattanas, įrengtos gatvės, tarp jų centrinė gatvė Brodvėjus – viena ilgiausių miesto gatvių pasaulyje. Po 1835 gaisro pastatyta daug akmens ir plytų mūro statinių. 1858 pradėtas planuoti 350 ha ploto Centrinis parkas (kraštovaizdžio architektas F. L. Olmstedas). 19 a. labai padaugėjus gyventojų pastatyta gyvenamųjų namų kompleksų. Plėtojantis pramonei 19 a. viduryje pastatuose pradėta taikyti surenkamos lietos detalės iš ketaus (Haughwout Building 1857, architektai J. P. Gaynoras, D. D. Badgeris; šiame pastate įrengtas ir pirmasis garu varomas keleivinis liftas). 1886 Bedloe (dabar Laisvės) saloje atidengta Laisvės statula (skulptorius F.‑A. Bartholdi, inžinierius G. A. Eiffelis, architektas R. M. Huntas, pasaulio paveldo vertybė, nuo 1984).
19 a. viduryje–20 a. pradžioje pastatyta statinių su Europos istorinių stilių elementais: neoklasicistinis Federal Hall National Memorial (1842), neogotikinė Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia (1846, architektas R. Upjohnas), eklektiško Viktorijos stiliaus Tribune Building (1873, architektas R. M. Huntas), Bruklino tiltas (1883, architektas J. A. Roeblingas), Šv. Jono Pranašo bažnyčia (1892, 1911 įgavo neogotikos bruožų), Bruklino muziejus (1897), Pensilvanijos geležinkelio stotis (1910, neišliko, abiejų architektūrinė bendrovė McKim, Mead & White). Aukštybiniai pastatai: Amerikos laiduotojų bendrovės (1895, architektas B. Prince’as), Bayard-Condict Building (1899, architektas L. H. Sullivanas), Flatiron Building (1902, architektas D. H. Burnhamas), Woolworth Building (1913, architektas C. Gilbertas), Empire State Building (1931, architektūrinė bendrovė Shreve, Lamb and Harmon).
Woolworth Building Niujorke (1913, architektas C. Gilbertas)
Kiti žymesni 20 a. pradžios statiniai: muitinės pastatas (1907, architektas C. Gilbertas), viešosios bibliotekos pagrindinis pastatas (1911, architektai J. M. Carrère’as, T. Hastingsas), Grand Central Terminal geležinkelio stotis (1903–13, architektūrinės bendrovės Reed & Stem, Warren & Whetmore).
20 amžius
Guggenheimo muziejus Niujorke (1959, architektas F. L. Wrightas; © LATGA / ARS, 2020)
3–4 dešimtmetyje pastatyta art deco krypties pastatų: Chrysler Building (1928, architektas W. Van Alenas), Daily News Building (1930, architektas R. Hoodas), Rockefellerio centro kompleksas (1938, architektas A. Reinhardtas). Nuo 4 dešimtmečio plėtotas funkcionalizmas įsitvirtino daugiausia dangoraižių architektūroje: Lever House (1952, architektas G. Bunshaftas), Seagram pastatas (1958, architektai L. Miesas van der Rohe, Ph. Johnsonas), Pan Am (1963, architektai W. Gropius, P. Belluschi). Kiti žymesni funkcionalistiniai statiniai: Jungtinių Tautų būstinė (1953), Metropolitan Opera rūmai Lincolno scenos menų centre (1966, abiejų architektas W. K. Harrisonas su kitais), Pasaulio prekybos centro 2 dangoraižiai (1976, architektai M. Yamasaki, E. Rothas, 2001 09 11 teroristų sugriauti). 4–6 dešimtmetyje pastatyta organinės architektūros Guggenheimo muziejus, (1959, architektas F. L. Wrightas).
20 a. antros pusės statiniai: plastiškų skulpturinių formų TWA oro linijų skrydžių centras J. F. Kennedy oro uoste (1962, architektas E. Saarinenas), Ford Foundation pastatas (1963, architektai K. Roche’as, J. Dinkeloo), brutalistinis Whitney dailės muziejus (1966, architektai M. L. Breueris, H. P. Smithas), Madison Square Garden arena (1968), dangoraižis Citicorp Center (1978, architektas H. Stubbinsas), IBM korporacijos būstinė (1983, architektas E. L. Barnesas su kitais), postmodernistinis AT&T, dabar SONY, centras (1984, architektai Ph. Johnsonas, J. Burgee), Jacobo K. Javitso susirinkimų centras (1986, architektas I. M. Pei), JP Morgan Chase banko administracinis pastatas (1988, architektai K. Roche’as, J. Dinkeloo).
21 amžiaus pradžia
21 a. pradžios raiškesni statiniai: viešbutis Westin (2002, architektūrinė bendrovė Arquitectonica), The New York Times administracinis pastatas (2004, architektas R. Piano), IAC pastatas (architektas F. O. Gehry), Naujasis šiuolaikinio meno muziejus (abu 2007, architektūrinė bendrovė SANAA), aukščiausias Jungtinių Amerikos Valstijų pastatas – Pasaulio prekybos centro dangoraižis (2014, architektūrinė bendrovė Skidmore, Owings & Merrill), Pasaulio prekybos centro geležinkelio stotis (architektas S. Calatrava), rezidencinis pastatas VIA 57 West (abu 2016, architektūrinė bendrovė Bjarke Ingels Group), Queenso viešoji biblioteka (2019, architektas S. Hollas). Nuo 2012 statomas Hudson Yards rajono daugiafunkcis kvartalas (jo planą parengė architektūrinė bendrovė Kohn Pedersen Fox Associates) su visuomeniniais pastatais (kultūros centras The Shed 2019, architektūrinės bendrovės Diller Scofidio + Renfro, Rockwell Group) bei įvairios paskirties dangoraižiais; kvartalo aikštėje stovi meno instaliacija – 16 aukštų apžvalgos bokštas (2019, dizaineris T. Heatherwickas).
Niujorko Hudson Yards kvartalo meno instaliacija – 16 aukštų apžvalgos bokštas (2019, dizaineris T. Heatherwickas; už bokšto – kultūros centras The Shed 2019, architektūrinės bendrovės Diller Scofidio + Renfro, Rockwell Group)
1729
-Niujorkas