Niujòrko lietùviai
Niujorke yra seniausia ir viena didžiausių (antroji po Čikagos) Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) lietuvių kolonijų. Pirmasis žinomas Niujorko lietuvis A. C. Curtius (A. K. Kuršius), 1659–61 įsteigęs pirmąją aukštesniąją lotynų kalbos mokyklą Niujorke, mokytojavo, vertėsi gydytojo praktika (jo garbei 1976 atidengta memorialinė lenta).
Iki II pasaulinio karo
Lietuvių ėmė gausėti 19 a. antroje pusėje prasidėjus masinei lietuvių emigracijai į JAV. Visi imigrantai atplaukdavo į Niujorko uostą. Iš pradžių lietuviai daugiausia dirbo siuvyklose, cukraus ir aliejaus fabrikuose. 19 a. pabaigoje Niujorkas (kaip ir Shenandoah) tapo vienu JAV lietuvių darbininkų kultūrinės ir politinės veiklos centrų. Iš pradžių lietuviai telkėsi Niujorko Manhattano pietinėje dalyje, vėliau Bruklino vakarinėje dalyje – Williamsburge (apie 90 %). Po I pasaulinio karo lietuviai pradėjo keltis į kitas Niujorko vietas.
1886 Brukline buvo įkurta Šv. Juozapo draugija (iki tol Bruklino lietuviai priklausė 1875 įkurtai Šv. Kazimiero draugijai, veikusiai iki 1922–23). 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje Niujorke buvo įkurtos 5 lietuviškos parapijos (3 iš jų – Brukline, po vieną – Maspethe ir Manhattane). Šv. Trejybės draugija (įkurta 1884) buvo įsteigusi to paties pavadinimo parapiją; 1888 draugijos susirinkime nutarta steigti naują Šv. Jurgio parapiją, jos bažnyčiai nupirktas žemės sklypas. 1894 parapijos pavadinimas pakeistas į Šv. Mergelės Marijos Angelų Karalienės (kitais duomenimis, parapija įkurta 1886; veikė iki 1981), 1896 įrengta laikina koplyčia, 1899 nupirkta bažnyčia, 1906–23 veikė parapinė mokykla, 1954 prie parapijos veikė 11 draugijų (bažnytinis ir vaikų chorai, beisbolo klubas, ateitininkai, Lietuvos vyčiai). 1909 įkurta antroji, Šv. Jurgio parapija, pastatyta bažnyčia. 1914 Bruklino lietuviai nusipirko buvusią vokiečių Šv. Apreiškimo bažnyčią su mokykla, įsteigta Švč. Mergelės Marijos Apreiškimo parapija. 1905 Manhattane įkurta Aušros Vartų (uždaryta 2008), 1908 Maspethe – Kristaus Atsimainymo (1962 pastatyta nauja bažnyčia, projekto autoriai J. Mulokas ir V. K. Jonynas) lietuvių parapijos. Bruklino Šv. Jono evangelikų liuteronų bažnyčioje (įkurta 1905) vyko ir Niujorko lietuvių protestantų parapijos (įkurta 1951) pamaldos.
1894 Niujorke įsikūrė lietuvių siuvėjų unija (1894 turėjo apie 300 narių; siuvyklose 1907 dirbo apie 1500 lietuvių), nuo 20 a. pradžios lietuviai darbininkai rengė streikus (didesnieji 1901, 1907, 1913). Veikė ekonominių organzacijų: Lietuvių siuvėjų bendrovė (įkurta 1913), Maisto kooperatyvas (įkurtas 1917).
Prieš I pasaulinį karą Brukline įsikūrė Šv. Jurgio (1893), Piliečių (1893), Gedimino (1894), socialistinė Apšvietos (1894), Šv. Petro ir Povilo (1897), Vytauto (1898) draugijos, Lietuvių socialistų klubas (1898), t. p. Tėvynės mylėtojų draugijos (1896), Susivienijimo lietuvių Amerikoje (1886), Amerikos lietuvių Romos katalikių moterų sąjungos (1908), Lietuvių darbininkų sąjungos (1914) ir kitų organizacijų kuopos, Ateities (1902), Amerikos lietuvių piliečių (1907), Maspetho lietuvių piliečių (1910) klubai. 1900–15 veikė J. Šliūpo ir L. Eremino įsteigtas Lietuvių laisvamanių susivienijimas Amerikoje. Brukline įsikūrusi Lietuvių socialistų klubo kuopa turėjo lavinimosi mokyklą, 1907–08 vadinamąjį liaudies universitetą. 1914 Brukline įvyko Amerikos lietuvių II visuotinis seimas, 1918 03 Madison Square Garden salėje – Visuotinis lietuvių seimas (700 000 JAV lietuvių vardu kreipėsi į JAV vyriausybę prašydamas pripažinti Lietuvos nepriklausomybę). 1919 Niujorke įvykusiame Lietuvių socialistų sąjungos (veikė 1900–90) X suvažiavime įkurta Lietuvių komunistų sąjunga Amerikoje. 1930 Niujorke įsteigtas Amerikos lietuvių legionas.
1912–83 Niujorke veikė lietuvių dainų ir muzikos draugija Aidas (turėjo mišrų chorą), nuo 1918 – Bruklino lietuvių operetės choras. 1910 Niujorke įvyko pirmasis lietuvių spaudos darbuotojų suvažiavimas (jame įsteigta Amerikos lietuvų spaudos draugija). 1920–22 A. Račiūno ir J. M. Danieliaus iniciatyva įsteigta Lietuvių filmų bendrovė, 1926–29 veikė J. Vaičkaus Cineova Pictures, 1928–56 – J. Ginkaus vadovaujama radijo valandėlė.
1933 07 15 iš Bruklino Floydo Bennetto oro uosto į Lietuvą lėktuvu Lituanica išskrido lakūnai S. Darius ir S. Girėnas. 1935 jų žygį mėgino pakartoti lakūnas F. Vaitkus lėktuvu Lituanica II. 1939–40 Pasaulinės parodos metu, kurioje dalyvavo ir Lietuva, lietuviai surengė Dainų ir šokių šventę.
20 a. antra pusė
1944–65 Niujorke veikė ALT Amerikos lietuvių informacijos centras, 1944–73 – BALF centras. 1951 11 Niujorke įkurta JAV lietuvių bendruomenė, 1952 – jos Niujorko apygarda, 1958 08 čia įvyko pirmasis Pasaulio lietuvių bendruomenės seimas. 1955–20 a. 9 dešimtmetyje Niujorke buvo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto būstinė.
Po II pasaulinio karo Niujorke apsigyveno daugiau kaip 2000 lietuvių, atvykusių iš karo pabėgėlių stovyklų Vakarų Europoje. Dauguma jų įsikūrė toliau nuo Bruklino centro, daugiausia Woodhavene ir Richmond Hillyje. Naujosios kartos emigrantai įsiliejo į senąsias lietuvių organizacijas, atkūrė stovyklose, ar dar Lietuvoje veikusias, įkūrė naujų organizacijų.
1950 suorganizuotas Lietuvių tautinių akademinių korporacijų sambūris (1954 vienijo 18 dar Lietuvoje susikūrusių korporacijų). 1950 Niujorke įkurta leidykla Pašvaistė muzikos kūriniams leisti, 1951 – Vagos leidykla. 1952 įsteigta Lietuvių dailininkų draugija rengė parodas. Po II pasaulinio karo į JAV (Niujorką, Čikagą, Bostoną) atvyko daug lietuvių architektų. 1951 Niujorke įkurta Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjunga rengė architektų ir inžinierių konkursus, leido žurnalą Technikos žodis (1951–2004). Po II pasaulinio karo atvykę dailininkai daugiausia apsistojo Niujorke ir Čikagoje. Niujorke 1953 surengta pirmoji Niujorko lietuvių dailininkų paroda, nuo 1970 rengtos kasmetinės grupinės parodos Nepriklausomybės dienai (Vasario 16) paminėti. Nuo 1941 veikė J. Stuko įkurta radijo valandėlė Lietuvos atsiminimai, nuo 1950 02 – P. Saladžiaus Lietuvių radijo klubas, nuo 2001 – Giedrės Kumpikaitės Niujorko lietuvių radijas. 1950–52 Niujorke Great Necke veikė I. Kazlausko įsteigta lituanistinė sekmadieninė mokykla. 1968–69 mokslo metais Niujorke veikė mokytojų kursai. Nuo 1974 daug lietuviškų organizacijų veikė kultūros centre Židinys, įkurtame Lietuvių pranciškonų vienuolyno patalpose (20 a. pabaigoje pastatus pranciškonai pardavė).
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990) Niujorke įsikūrė daugiau lietuvių.
21 a. 2 dešimtmečio pabaigoje Niujorke aktyviai veikė JAV lietuvių bendruomenės Niujorko apygardos Niujorko miesto apylinkė (pirmininkės Gintarė Bukauskas ir Laima Šileikytė-Hood), Susivienijimas lietuvių Amerikoje (Valdybos pirmininkė Laima Mihailovich), Lietuvos vyčių skyrius, lituanistinė Maironio mokykla (įkurta 1950; direktorė 2020 Rasa Savičiūtė Sprindys; 2009 Niujorke ir jo artimiausiose apylinkėse veikė 4 lituanistinės mokyklos), Tautos fondas (pirmininkas Gintautas Žemaitis), Niujorko lietuvių atletų klubas (1903 įsteigtas kaip Lietuvių gimnastikos klubas), sporto klubai Artojas ir Perkūnas, tautinių šokių grupė Tryptinis (nuo 1950), folkloro grupė Giedula (vadovė Vaiva Aglinskaitė), teatras Pokštininkai (vadovė ir režisierė Vida Bladykaitė-Wilson). Bruklino Švč. Mergelės Marijos Apreiškimo parapija ir Susivienijimo lietuvių Amerikoje patalpos Mannhatane (2014 atidaryta Meno erdvė parodoms ir kultūros renginiams) yra tapę Niujorko lietuvių kultūrinės veiklos centrais.
Lietuvos generalinis garbės konsulatas Niujorke yra viena seniausių Lietuvos diplomatinių įstaigų: 1923 įsteigtas kaip konsularinė agentūra (pirmasis agentas J. J. Bielskis), nuo 1926 – garbės konsulatas (konsulai 1926–28 Henrikas Rabinavičius, 1928–35 P. Žadeikis, 1936–64 J. Budrys, 1964–67 Vytautas Stašinskis, 1967–92 A. Simutis, 1992–94 L. A. Kučinskas ir kiti).
Periodinė spauda
1879–80 M. Tvarauskas Niujorke leido pirmąjį JAV lietuvišką laikraštį Gazieta lietuviška, 1896 – Lithuanian Weekly Magazine. Niujorke ėjo laikraščiai Unija (1884–85), Lietuviškasis balsas (1885–89, nuo 1888 Shenandoah), Spindulys (1904–07) Vienybė lietuvninkų (1886–1920, nuo 1907 Niujorke), New Yorko gazieta lietuviška (1891–1892), Tėvynė (nuo 1896 Plymouthe, nuo 1908 Niujorke, leidžia Susivienijimas lietuvių Amerikoje), Darbininkė (1932–33), Darbas (1919–26), Darbininkų tiesa (1922), Naujoji gadynė (1931–43), Amerika (1933–51), Žvaigždė (1901–44, iki 1904 Niujorke), Laisvė (įkurtas 1911 Bostone, 1914–86 leistas Niujorke), Vienybė (1920–85), žurnalai Ateitis (1950–97 Brukline, Čikagoje, Niujorke), Darbininkių balsas (1923–32), Tarka (1911–18), Moterų balsas (1916–23, nuo 1920 Niujorke), Šviesa (1934–80), Aidai (1949–91 Niujorke), Varpas (nuo 1953 Niujorke).
Statistika
1920 Niujorke gyveno 26 800, 1930 – 31 200, 1959 – apie 50 000, 1960 – daugiau kaip 55 000, 1988 – apie 30 000 lietuvių.
-Niujorkas
1580