Niùrnbergo istòrija
Pirmąkart paminėtas 1050, plėtėsi greta Vokietijos karaliaus (nuo 1046 Šv. Romos imperatorius) Henriko III pastatytos pilies. Nuo 1219 laisvasis imperijos miestas. 1356 tapo neoficialia Šventosios Romos imperijos sostine, čia vykdavo imperijos kunigaikščių suvažiavimai. Netrukus Niurnbergas tapo svarbiu ir Vokietijos amatų, prekybos, humanistinių idėjų, mokslo centru. Per jį ėjo kelias iš Italijos į Šiaurės Europos miestus. Čia gyveno ir kūrė žymus skulptorius Veitas Stossas, 1471 čia gimė tapytojas A. Düreris, šiuo laikotarpiu veikė muzikų ir poetų (meisterzingerių) gildijos, vietos astronomas ir matematikas Regiomontanas kūrė navigacinius žemėlapius, kuriais 1492 kelionėje į Ameriką naudojosi K. Kolumbas. Jūros keliams tapus svarbesniems ir dėl Trisdešimties metų karo (1618–38) miestas smuko.
1806 Niurnbergas prarado laisvojo miesto statusą, tapo Bavarijos karalystės dalimi. Atsigavo 19 a. iš Niurnbergo į Fürthą nutiesus pirmąjį Vokietijoje geležinkelį. 1933–38 čia vyko kasmetiniai Nacionalsocialistų partijos suvažiavimai, buvo paskelbti vadinamieji Niurnbergo įstatymai, pagal kuriuos Vokietijos žydai prarado daug pilietinių teisių.
Per II pasaulinį karą dėl mieste buvusių lėktuvų, povandeninių laivų, tankų gamyklų bombarduotas ir labai sugriautas.
1945 jį užėmė Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenė, 1945–46 čia teisti svarbiausi Vokietijos karo nusikaltėliai (Niurnbergo procesas).
Po karo Niurnbergas atstatytas (t. p. ir senamiestis), vėl tapo svarbiu pramonės ir prekybos centru.
2271
-Niurnbergas