Nizami, Nezami, Nizāmī, tikr. Elyās Yūsof Nizāmī Ganjavī (Nizam) apie 1141Gəncə (Azerbaidžanas) 1209 03 12Gəncə (Azerbaidžanas), persų poetas, mąstytojas. Biografinių duomenų išlikę mažai. Manoma, niekada nebuvo rūmų poetas, dirbo mokytoju musulmonų religinėje mokykloje. Iš kūrinių atsiskleidžia, kad buvo labai išsilavinęs (turėjo daug literatūros, istorijos, teologijos, filosofijos, medicinos, astrologijos, matematikos, geografijos žinių). Ankstyvojoje poezijoje (išliko tik dalis divano: 6 kasidos, 116 gazelių, 30 rubajatų) aukštino žmogaus dvasinį ir fizinį grožį. Sukūrė poemas Paslapčių saugotoja (parašyta tarp 1173 ir 1180; sudaro 20 skyrių, tai didaktinė filosofinė poema be vientiso siužeto, parašyta sudėtinga kalba), Chosrovas ir Širinė (parašyta 1181, šiai poemai itin būdinga psichologizmas), Leili ir Medžnūnas (parašyta 1192, lietuvių kalba 1985, sukurta arabų legendos apie nelaimingą Leilos ir Kayso meilę motyvais), Septynios gražuolės (parašyta 1197, kūrinio savitumas atsiskleidžia per jame naudojamą spalvų ir astralinę simboliką), Iskandernamė (2 dalys, parašyta apie 1200, pagrindinis veikėjas Iskandaras yra Aleksandro Makedoniečio prototipas, šioje poemoje sukurtas idealaus valdovo paveikslas, gausu filosofinių svarstymų apie pasaulio kilmę ir sąrangą, aukštinama Sokrato, Platono, Aristotelio mokymas ir mokslas apskritai, aprašyta socialinė utopija – fantastinė šalis su idealia visuomene, kurios modelis pagrįstas socialine tvarka ir lygybe). Nizami kritikavo panegirinę rūmų poeziją, gyvenamojo laikotarpio visuomeninę santvarką, jo poemose yra šnekamosios kalbos elementų, ryšku liaudies kūrybos, sufizmo, senovės graikų filosofijos įtaka, aukštinama laisvė, dora, išmintis, kilnumas, garbingumas, draugystė, tauri meilė, smerkiamas turtų ir valdžios godulys, nelygybė. Nizami kūryba padarė didelę įtaką daugelio Rytų šalių literatūrai; 13–20 a. parašyta daugybė jo poemų perdirbinių. Poezijos paskelbta lietuvių kalba.
2271