Njòrdas, skandinavų mitologijoje – vienas vanų giminės svarbiausių dievų. Per asų ir vanų (skandinavų panteoną sudarančių dviejų dievų giminių) karą, vanai atidavė Njordą asams įkaitu, už jį gavo asų dievą Honirą ir taip susitaikė. Mitologinių ir herojinių giesmių rinkinyje Vyresnioji Eda sakoma, kad artėjant ragnarokui (dievų ir viso pasaulio žūčiai) Njordas grįš pas vanus. Njordas gyvena danguje, vietovėje vadinamoje Noatunu (Laivų aptvaru). Valdo vėją, gali sutramdyti jūrą, ugnį. Globoja jūrų keliautojus, žvejus. Yra labai turtingas, prašantiesiems dovanoja žemių ir turtų. Siejamas su žemdirbyste, vaisingumu. Njordo žmona – deivė Skadė, milžino Tjacio duktė. Snorri Sturlusono Jaunesniojoje Edoje pasakojama, kad dievai nužudė Tjacį. Skadė atvyko į Asgardą atkeršyti už tėvą. Norėdami su ja susitaikyti, dievai pasiūlė vieną jų išsirinkti sau į vyrus, bet rinkdamasi galės matyti tik jų kojas. Skadė išsirinko vyrą gražiausiomis kojomis, manydama, jog tai Baldras (jaunystės ir grožio dievas), bet tai buvo Njordas. Pora greitai išsiskyrė nesutarusi, kur gyventi, nes kiekvienas mylėjo tik savo namus. Njordui nepatiko kalnuose, Skadės tėvo namuose Triumheime, o Skadei – Noatune, netoli jūros, todėl ji grįžo į Triumheimą. Vyresniojoje Edoje pasakojama, kad Njordas su neįvardyta seserimi susilaukęs 2 vaikų (dievų Frėjo ir Frėjos). 12 a. islandų istoriniame traktate Knyga apie krašto apgyvendinimą (Landnámabók) minima, kad pagal šalies senuosius įstatymus tas, kuris tinge vadovaudavo teismui, prieš tai turėdavo šventykloje prašyti Njordo, Frėjo ir Odino pagalbos. Sagose pasakojama, kad per puotas Norvegijos Trøndelago srityje pirmiausia būdavo geriama už Odiną, paskui – už Frėją ir Njordą, taip jų prašyta gerų metų ir taikos. Njordas ir Frėjas buvo laikomi Norvegijos valdovų Inglingų dinastijos protėviais. Daug skandinaviškų vietovardžių su dėmeniu Njord-(islandų kalba Njörðr) liudija, kad Njordo kultas egzistavo Švedijoje ir Norvegijoje.
2032