Nogajaus orda

Nogãjaus òrda, 15 a.–16 a. antros pusės valstybė. Apėmė teritoriją tarp Volgos, Irtyšiaus ir Kaspijos bei Aralo jūrų. 15 a. pradžioje atsiskyrė nuo Aukso ordos. Įkūrėjas – Edigėjus. Sostinė Saraičikas (Saraidžukas; prie Uralo žemupio). Gyveno kipčiakų ir mongolų genčių, kurias 13 a. antroje pusėje valdė Aukso ordos karvedys Nogajus, palikuoniai mangytai, kungtatai (nuo 15 a. antros pusės vadinti nogajais) ir kitos gentys. Jos vertėsi klajokline gyvulininkyste. 16 a. Nogajaus orda padėdavo Krymo chanatui puldinėti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pietines sritis, Kazanės chanatui – Rusiją. 16 a. antroje pusėje Rusijai užėmus Kazanės ir Astrachanės chanatus Nogajaus orda suskilo į Didžiųjų nogajų ordą (į rytus nuo Volgos žemupio), Mažųjų nogajų ordą (Paazovė) ir Altyulo ordą (prie Embos upės).