Nogajus

Nogãjus ? 1300, Aukso ordos karo vadas. Chano Džučio vaikaitis. 1262 vadovavo Aukso ordos žygiams į Chulaguidų valdas, vėliau – į Bizantiją, 1265 apsiautė Konstantinopolį (siekdamas sąjungos imperatorius Mykolas VIII Paleologas 1266 ištekino už Nogajaus savo nesantuokinę dukterį Eufroziną), nusiaubė Balkanus. Po chano Berkės mirties (1266) tapo Aukso ordos vakarinės dalies (žemės tarp Dono ir Dunojaus), netrukus – ir visos Aukso ordos faktiniu valdovu, valdė per statytinius chanus. Jo pasiųsta ordos karo vado Mamšėjaus ir vasalo Haličo-Voluinės kunigaikščio kariuomenė apie 1278–79 nusiaubė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Naugarduko, Gardino apylinkes. 1284–85 Nogajus surengė nesėkmingą žygį į Vengriją, 1287 – į Lenkiją, siekė užvaldyti Bulgariją ir Serbiją. 1291 padėjo nuversti chaną Telebugą (jį pats 1287 buvo iškėlęs į valdžią) ir sostą užimti Tochtai. Žuvo per kovą su Tochta, siekiančiu atsikratyti galingo globėjo.