nomogenezė
nomogenèzė (gr. nomos – įstatymas, dėsnis, nuostatas + genesis – kilmė, atsiradimas), teorija, aiškinanti, kad organizmų evoliucija vyksta pagal vidinius (autonominius) dėsnius, išorinės priežastys gali sukelti tik neesminių pokyčių. Nomogenezė grindžiama konvergencijos ir paralelizmo reiškiniais. Nomogenezės samprata yra idealistinė ir preformistinė. Teigiama, kad ontogenezėje vyrauja filogenetiniai požymiai. Nomogenezę 1922 sukūrė L. Bergas (Rusija). Jis ją iškėlė kaip priešpriešą darvinizmui.