nonijus: a – ilginis, b – kampinis; 1 – pagrindinė skalė, 2 – nonijaus skalė
nònijus (lot. nonius; pagal portugalų matematiko ir astronomo Pedro Nuñezo pavardės lotyniškąją formą), vernjèras (pagal prancūzų matematiko Pierreʼo Vernier pavardę), matuoklio priedėlis su pagalbine skale, padidinantis matavimo tikslumą. Padeda tiksliau atskaičiuoti pagrindinės skalės padalos dalių vertes. Nonijau skalė yra trumpesnė už pagrindinę ir atskaičiuojant vertes nonijus stumdomas palei ją. Būna ilginis ir kampinis. Nonijumi naudojamasi taip: išmatavus objektą pirmiausia atskaitomos pagrindinės skalės sveikosios padalos iki nonijaus nulinės žymės (pav., a –17,1 mm, pav., b – 34°), tada nonijus stumiamas palei pagrindinę skalę, kol kuri nors pagrindinės skalės padala sutampa su nonijaus padala. Nonijaus padalų skaičius rodo pagrindinės skalės dalies padalos vertę (pav., a – 0,04 mm, pav., b – 26′). Patikslinta matavimo atskaita – 17,14 mm ir 34°26′. Nonijų turi slankmatis, mikrometras, teodolitas, sekstantas ir kiti matuokliai.
Nonijaus veikimo principą 1542 aprašė Pedro Nuñezas, patį nonijų 1631 sukonstravo prancūzų matematikas Pierreʼas Vernier; toks nonijus tebenaudojamas ir 21 a. pradžioje.