nònsensas (angl. nonsense – nesąmonė, niekai < lot. non – ne + sensus – prasmė), grožinės literatūros stilius, paremtas kalbėjimo, rašymo, mąstymo būdu, kai derinami visai nesusiję, nesuderinami dalykai, tikslingai atsisakoma loginių prasmių, žaidžiama absurdiškomis situacijomis ir užuominomis. Būdinga savitas komizmo pobūdis, nestandartinis pasaulio jutimas, vadinamoji keistumo estetika. Nonsenso stilistika yra ryški vaikų literatūros ypatybė. Tokia literatūra pagrįsta pokštu, nesąmone, kalbos žaismu. Literatūrinis ir grafinis (tekstus neretai lydi iliustracijos) nonsensas visada reiškia priešpriešą tam tikroms lingvistinėms, erdvinėms, emocinėms ir etinėms taisyklėms, kurios laikomos norma. Žinomiausi kūriniai: E. Learo Nonsenso knyga (1846), L. Carrollio Alisa stebuklų šalyje (1865), A. A. Milneʼo Mikė Pūkuotukas (1926), A. Lindgren Pepė Ilgakojinė (1945).
Edwardo Learo iliustracija Senas vyriškis ir jo nosis iš knygos Nonsenso knyga (1846)
L: S. Knezekytė Apie Lietuviškus nonsenso iliustracijų variantus / Rubinaitis nr. 4 (32) 2004.
3284