nookratija

nookrãtija (gr. noos – suvokimas, protas, mintis + kratos – valdžia), valstybės valdymo sistema, pagrįsta protu, išmintimi. Vienas pirmųjų bandymų įgyvendinti nookratiją buvo Pitagoro siekis sukurti protingųjų miestą (pitagorizmas). Platonas nookratiją apibūdino kaip protingųjų aristokratiją, kuri ateityje turi pakeisti demokratiją. Jungtinių Amerikos Valstijų filosofas E. Hofferis 20 amžiaus viduryje kritikavo tokį Platono požiūrį kaip perdėtą tam tikrų asmenų (protingųjų) sureikšminimą. Jungtinių Amerikos Valstijų mąstytojas M. N. Epsteinas 20 amžiaus pabaigoje teigė, kad žmonijos ateitis yra nookratija, bet ji atstovaus ne tam tikrų asmenų ar jų grupių, o kolektyviniam protui. Anot vokiečių ir Jungtinių Amerikos Valstijų filosofo H. Jonaso, nookratija nereiškia, kad valstybę valdo mokslininkai ar (kaip manė Platonas) aristokratai; valdžia išlieka politinio elito rankose, bet šis elitas, profesionaliai išugdytas, geba atlikti reikiamas analizes, prognozes, teikti siūlymus, jam pataria įvairių sričių ekspertai.