geležinis kastuvėlio formos noragas (Juodonys, Rokiškio rajono savivaldybė)
norãgas, plūgo arba priešplūgio ariamoji dalis. Noragas atpjauna dirvos sluoksnį, pakelia jį ant verstuvės. Pagal formą noragas dažniausiai būna trapecinis (lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemiams), kaltiškasis (sunkios granuliometrinės sudėties dirvožemiams), rečiau trikampis (krūmams, pelkėms). Trapecinio norago ašmenys ploni tiesūs, juos galima keisti. Apatinė dalis pastorinta (ištempiama remontuojant išdilusį noragą). Kaltiškojo norago smaigalys apie 10 mm palenktas ir pasuktas į šoną. Akmenuotose dirvose, giliajam (plantažiniam) arimui naudojamas kaltiškasis noragas su šonine plokšte ir su reguliuojamu kaltu (nudilus kalto smaigaliui kaltas pastumiamas į priekį). Trikampis noragas gaminamas iš specialaus noragų plieno. Neakmenuotose dirvose naudojamas pasigalandantis noragas. Jis turi du skirtingo kietumo metalo sluoksnius arba norago apačioje prilydytą kietlydinį; minkštesnis viršutinis sluoksnis greičiau dyla už apatinį, todėl noragas būna visada aštrus.
2453
Istorija
Seniausi (neolito pabaiga–bronzos amžiaus pradžia) arklo ir žagrės (nuo 19 amžiaus plūgo) noragai Europoje buvo daromi iš akmens, medžio, rago ir kaulo, nuo pirmųjų amžių po Kristaus, ypač ankstyvaisiais viduriniaisiais amžiais, buvo kalami iš geležies. Baltų kraštuose geležiniai arklo noragai buvo naudojami nuo pirmųjų amžių po Kristaus. Seniausią (2–3 amžius) kastuvėlio formos geležinį noragą Šveicarijos kaime (prie Suvalkų, Lenkija) jotvingio žemdirbio kape 1961 rado J. Antoniewiczius. 3–5 amžiaus geležinis noragas per 1986–87 kasinėjimus rastas Juodonyse (Rokiškio rajono savivaldybė). Tobulesnių 13–14 amžiaus arklo ir žagrės noragų per 1971–1973 kasinėjimus rasta Maišiagalos piliakalnyje (Vilniaus rajono savivaldybė).
983