Nördlingeno mūšiai (Nèrdlingeno mšiai), Trisdešimties metų karo (1618–48) du mūšiai. Vyko Bavarijoje, prie Nördlingeno.
Pirmasis mūšis vyko 1634 09 06. Kovėsi Katalikų lygos jungtinė Šventosios Romos imperijos ir Ispanijos kariuomenė (21 000 pėstininkų, 13 000 kavalerijos karių, 32 pabūklai, vadai: Austrijos erchercogas, Toledo arkivyskypas Ferdinandas, Vengrijos ir Čekijos karalius Ferdinandas III, kunigaikštis M. Gallasas, italų karvedys O. Piccolomini-Pieri) su protestantiškąja Švedijos ir Saksonijos kariuomene (16 300 pėstininkų, 9300 kavalerijos karių, 62 pabūklai; vadai – Saksonijos-Weimaro kunigaikštis Bernhardas, Švedijos feldmaršalas G. Hornas). 1634 08 30 Katalikų lygos kariuomenė (30 000 žmonių) Bavarijoje (ją Švedijos karalius Gustavas II Adolfas užėmė laimėjęs Breitenfeldo mūšį) apsiautė Nördlingeno miestą. Jo įgulai į pagalbą atžygiavo Švedijos kariuomenė (25 000 žmonių, vadas Saksonijos-Weimaro kunigaikštis Bernhardas). Miesto apgulai tęsti buvo paliktas 6000 žmonių būrys; visa jungtinė Šventosios Romos imperijos ir Ispanijos kariuomenė pasitraukė į pietus nuo miesto ir užėmė strategiškai patogią padėtį. 09 06 rytą švedai puolė Katalikų lygos kariuomenę; puolimas buvo blogai parengtas; Bernhardas nesutelkė visų ginkluotųjų pajėgų vienam puolimui, bet kariuomenę išsklaidė. Suskaidytos Švedijos kariuomenės dalys buvo sumuštos. Švedija Trisdešimties metų kare patyrė pirmą didelį pralaimėjimą. Žuvo arba buvo sužeista 6000 Švedijos ir Saksonijos karių, 6000 jų (ir G. Hornas) pateko į nelaisvę. Nugalėtojams atiteko priešo artilerija, gurguolė. Žuvo ir buvo sužeista 3500 jungtinės Šventosios Romos imperijos ir Ispanijos kariuomenės karių.
Antrasis mūšis vyko 1645 08 03. Kovėsi Prancūzijos ir Saksonijos-Weimaro kariuomenė (12 000 žmonių; vadai: princas Louis II de Condé de Bourbonas, maršalas H. de La Touras d’Auvergne’is Turenne’as) su Šventosios Romos imperijos kariuomene (12 000 žmonių; vadai: baronas F. von Mercy, J. von Merthas). Prancūzai laimėjo po beveik apylygės kovos (mūšyje žuvo, buvo sužeista 5000 prancūzų, 5000 jų priešų). Prancūzų ir veimariečių pergalę lėmė F. von Mercy žūtis; jam žuvus Šventosios Romos imperijos kariuomenė ėmė trauktis iš mūšio lauko. Kare nusilpusi Bavarija pradėjo taikos derybas, kurios po 2 metų baigėsi Ulmo paliaubomis.
1489