Norilsk

Norilsk (Норильск, Norlskas), miestas Rusijos šiaurėje, Krasnojarsko krašte, į šiaurę nuo Krasnojarsko. 174 453 gyventojai (2021).

Miestas įsikūręs Taimyro pusiasalyje, netoli Piasino ežero. Geležinkeliai ir plentai į Talnachą, Dudinką. Oro uostas (į vakarus nuo miesto). Vienas didžiausių pasaulyje spalvotosios metalurgijos (nikelio, kobalto, vario, seleno, taip pat tauriųjų metalų lydymas) centrų. Metalo apdirbimo, chemijos, statybinių medžiagų, maisto pramonė. Prie Norilsko kasamos spalvotųjų metalų rūdos, akmens anglys (Tunguskos anglių baseinas), gaunama nafta ir gamtinės dujos (3 dujotiekiai iš Severo‑Solenojės, Južno‑Solenojės ir Mesojachos telkinių Taimyro autonominėje apygardoje). Norilskas yra vienas labiausiai užterštų Rusijos miestų. Norilsko pramonės, ekonomikos institutai, Maskvos verslo ir teisės instituto filialas. Norilsko pramonės rajono statybos istorijos muziejus. Dailės galerija. Dramos teatras.

Norilsk

Istorija

Pradėjo kurtis 1935. Tada imta eksploatuoti spalvotųjų metalų rūdų klodus, statyti kasybos ir spalvotosios metalurgijos kompleksą – jį, kaip ir visą Norilską, pastatė GULAG kaliniai. Norilsko lagerių grupėje, vadinamajame Norillage, 1946 kalėjo apie 200 000 žmonių. Pasak archyvinių šaltinių, statant Norilską mirė 16 806 kaliniai; dėl nepakenčiamų darbo ir gyvenimo sąlygų Norillago kaliniai 1953 sukilo. 1953 Norilskas gavo miesto teises (dauguma gyventojų – buvę kaliniai). Jis tapo itin svarbiu pramonės centru.

2001 į Norilską uždrausta atvykti užsienio valstybių (išskyrus Baltarusiją) piliečiams.

Lietuviai

Iki 1956 Norilsko mieste ir jo apylinkėse veikė lageriai, kurie priklausė Norilsko, 1948–54 dar ir vadinamojo Gorlago lagerių grupei. Tarp kalinių buvo daug lietuvių (Norilsko lagerių grupė).

1952 09 įkurta pasipriešinimo sovietinio lagerio kalinių lietuvių organizacija Norilsko vyčiai. Mirusieji buvo laidojami netoli miesto, Šmidto kalno papėdėje, tranšėjose. Buvusių kalinių liudijimu, ten palaidota apie 90–100 tūkstančių įvairių tautybių kalinių, iš jų 600–800 iš Lietuvos (tarp jų apie 220 lietuvių). 1989 į Norilską iš Lietuvos buvo nuvykusios buvusių kalinių ekspedicijos. 1990 Šmidto kalno papėdėje pastatyta koplytėlė. 1991 08 į Norilską buvo nuvykusi jungtinė Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekspedicija (apie 100 žmonių). Jos dalyviai Šmidto kalno papėdėje pastatė Baltijos valstybių karininkų, žuvusių Norilsko lageriuose, memorialą (akmeninį paminklą, koplytstulpį, 2 kryžius; projekto autorius R. Svidinskas). Prie paminklo pritvirtintoje vienoje iš trijų (kitose dviejose iškaltos žuvusių latvių ir estų pavardės) lentų iškaltos 147 žuvusių lietuvių pavardės.

memorialas, žuvusiems Norilsko lageriuose, atminti

1077