Norilsko lagerių grupė
Norlsko lãgerių grùpė, sutrumpintas pavadinimas Norillagas, veikė 1935–56 Krasnojarsko krašto šiaurėje, už Šiaurės poliaračio. Priklausė Krasnojarsko krašto lagerių valdybai (rusų kalba sutrumpintai Kraslag). Norilsko lagerių grupės valdyba buvo Norilske. 1948–52 turėjo apie 40 punktų, juose kalėjo 220–250 tūkstančių kalinių. Dauguma punktų buvo Norilsko mieste ir apylinkėse, palei Dudinkos–Norilsko geležinkelį, Dudinkoje. Dideli lageriai buvo Dudinkoje, Igarkoje, Voločiankoje, Ust-Porte, Diksone, Chatangoje, Šiaurės Žemėje. Iki 1948 kriminaliniai ir politiniai kaliniai buvo kalinami kartu. Įkūrus specialųjį lagerį politiniams kaliniams (vadinamasis Gorlagas) dauguma politinių kalinių buvo perkelta į jį. Norilsko lagerių grupės kaliniai įkūrė ir statė Norilsko miestą, metalurgijos kombinatą, fabrikus, gamyklas, oro uostą, šachtas, dirbo jose, tiesė Dudinkos–Norilsko geležinkelį, kelius. Tų vietų klimatas poliarinis, žiemos ilgos, labai atšiaurios (oro temperatūra neretai nukrinta iki 60 °C, nuolatos pučia stiprūs vėjai, dažnos pūgos), kritulių mažai. Susisiekti su kitais SSRS rajonais galima vasarą upėmis (3 mėnesius per metus), žiemą – lėktuvais. 1956 Norilsko lagerių grupė buvo panaikinta, lagerių pastatai nugriauti.
1941 08 10 į Norilsko lagerių grupės 7 punktą buvo atvežta apie 1000 Lietuvos, Latvijos ir Estijos karininkų (tarp jų – 270 lietuvių; rugsėjo pabaigoje iš Velikije Lukų atvežta dar apie 60 fronte suimtų lietuvių kariškių). 42 aukštieji artilerijos karininkai (iš jų 14 lietuvių), suimti aukštųjų karininkų tobulinimosi kursuose Maskvoje, buvo išvežti į lagerį prie Lamos ežero. Kiti dirbo daugiausia statybose (daugiamečio įšalo sukaustytoje žemėje rausė tranšėjas, duobes pamatams, mūrijo sienas), kasė sniegą. Dirbo be poilsio dienų po 10 ir daugiau valandų šaltyje, siaučiant pūgoms, alkani. Apie 3/4 jų pirmaisiais metais mirė nuo bado, šalčio, ligų, nepakeliamo darbo. 1941–42 žiemą netoli Norilsko buvo sušaudyta apie 100 Lietuvos, Latvijos ir Estijos karininkų (daugiausia latvių). Norillage kalėjo: generolai Z. Gerulaitis, J. Juodišius, V. Žilys, 13 pulkininkų, 19 pulkininkų leitenantų, 22 majorai, 64 kapitonai, 106 leitenantai, 41 jaunesn. leitenantas, 8 viršilos, 16 puskarininkių, 36 eiliniai. Be kariškių, 1941 08 į Norilsko lagerių grupę buvo atvežta grupė (28 žmonių) civilių – ūkininkų, mokytojų, miškininkų (daugumą jų sušaudė). Nuo 1945 rudens iki 1949 iš Lietuvos į Norilsko lagerių grupę vėl buvo atvežta apie 2500 politinių kalinių, tarp jų buvo daug partizanų, jų rėmėjų; maždaug 1/4 jų mirė nuo bado ir ligų. 1948 politinius kalinius perkėlus į Gorlagą Norillage liko apie 100 lietuvių. Norilsko lagerių grupės kaliniai daugiausia buvo laidojami netoli Norilsko, Šmidto kalno papėdėje; ten palaidota ir apie 220 lietuvių.
1077