Norkaičių–Begėdžių miškai

Nórkaičių–Begdžių miška yra Šilutės ir Klaipėdos rj. savivaldybių teritorijose. Prasideda 9 km į šiaurę nuo Šilutės ir tęsiasi 23 km Gargždų link. Plotas 6710 ha, mišku apaugę 5705 hektarai. Susideda iš 12 miškų; didesnieji: Joniškio, Begėdžių, Norkaičių, Piliakalnio ir Stanaičių. Priklauso Valstybinių miškų urėdijos Šilutės, Kretingos regioniniams padaliniams ir privatiems savininkams (2240 ha). Per masyvo šiaurinę ir vidurinę dalį teka Veiviržas ir jo intakai Aisė, Šalpė, Ašva, per pietinę dalį – Tenenys ir jo intakas Šiūšis. Yra nedidelių pelkių, 2 ežeriukai ir keletas mažų ežerokšnių. Paviršius banguotas. Miško augavietės vidutinio derlingumo ir nederlingos (laikinai įmirkusios arba normalaus drėgnumo). 74 % miškų ūkiniai IV grupės, 4 % apsauginiai III grupės, 22 % ekosistemų apsaugos II grupės. Kultūrinės kilmės ir iš dalies sukultūrintų medynų 53 %. Pušynų yra 70 %, eglynų 16 %, beržynų 9 %, ąžuolynų 4 %, juodalksnynų 1 %, liepynų, baltalksnynų ir kitų 1 %. Jaunuolynai sudaro 21 %, pusamžiai medynai 47 %, bręstantys 13 %, brandūs 19 %. Medynų vidutinis amžius 65 m., bonitetas I,7, skalsumas 0,72, tūris 230 m³/ha. Daug introdukuotų medžių (bukų, kėnių, maumedžių, pocūgių, veimutinių pušų). Miške yra Norkaičių botaninis, Veiviržo kraštovaizdžio ir Veiviržo ichtiologinis draustiniai, archeologijos paminklai (Gailaičių, Jomantų, Lekių, Skomantų, Šliūparių, Vyskupiškių piliakalniai, t. p. keletas senkapių, pilkapių), gamtos paminklas – Jurgaičių ąžuolas, architektūros paminklas – Vyskupiškių vandens malūnas.

1944–59 Norkaičių‑Begėdžių miškų masyve veikė Kęstučio apygardos Butageidžio rinktinės Lietuvos partizanai. 1948–49 partizanų būriai sudarė atskirą Rambyno rinktinę (vadas J. Jurkaitis). Rinktinė nustojo veikti, kai buvo suimtas vadas, didžioji dalis kovotojų žuvo. 1952–53 miškuose veikė Geležinio Vilko ir Pilies būrių partizanai. 1959 buvo nušauti 2 paskutiniai Kęstučio apygardos partizanai F. Urbonas (slapyvardis Algirdas) ir P. Oželis (Jaunutis).

2355

228

-Begėdžių miškas