Norknų pliakalniai, du piliakalniai prie Norkūnų kaimo (Prienų rajono savivaldybės teritorija, Balbieriškio seniūnija). Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
Pirmasis piliakalnis
Pirmasis piliakalnis įrengtas Mikasos dešiniajame krante. Piliakalnio aikštelė nuplauta, liko tik 4 × 4 m dydžio dalis. Šlaitai statūs, 20 m aukščio. Aikštelės rytiniame pakraštyje yra 1,5 m aukščio, 15 m pločio pylimas, už kurio iškastas 15 m pločio, 2,5 m gylio griovys. Piliakalnis apardytas 16–17 a. jame laidojant žmones (rasti 34 kapai). Į pietryčius nuo piliakalnio yra 1 ha ploto papėdės gyvenvietė (datuojama 3–8 a. po Kristaus). 1965 Lietuvos istorijos instituto ekspedicija (vadovas V. Daugudis) 220 m2 plote 15–30 cm storio kultūriniame sluoksnyje rado brūkšniuotosios ir grublėtosios keramikos dirbinių. Nustatyta, kad pylimas piltas du kartus. Pirmasis piliakalnis datuojamas pirmu tūkstantmečiu po Kristaus.
Antrasis piliakalnis
antrojo Norkūnų piliakalnio radiniai: 1 – geležinis dalgis, 2 – geležinis kaltelio pavidalo dirbinys, 3 – molinio verpstuko dalis, 4 – molinis verpstukas
Antrasis piliakalnis įrengtas Nemuno ir Skardupio santakos kairiajame krante. Aikštelė buvo nuplauta Skardupio. Jos vakarinėje pusėje yra 45 m ilgio, 16 m pločio pylimas. Į šiaurę ir vakarus nuo piliakalnio yra 2 ha ploto papėdės gyvenvietė, datuojama 3–8 a. po Kristaus. Lietuvos istorijos instituto ekspedicija (vadovas V. Daugudis) 50 cm storio kultūriniame sluoksnyje rado pastatų liekanų (ūkinių duobių, židinių), darbo įrankių (verpstukų, kaltų, peilių, ylą, dalgį, galąstuvų, trinamųjų girnų), papuošalų (žalvarinę grandelę), šlako. Padarius dalinių pylimo pjūvių, ištyrus 220 m2 plotą nustatyta, kad pylimas buvo 3–4 kartus aukštinamas ir 6–7 kartus taisytas. 2002 Vida Kliaugaitė ištyrė 47 m2 pylimo plotą, iki 2,5 m storio kultūriniame sluoksnyje rado akmens amžiaus radinių, brūkšniuotosios ir grublėtosios keramikos dirbinių, paleolito kultūrinį sluoksnį. Antrasis piliakalnis datuojamas pirmu tūkstantmečiu–antro tūkstantmečio pradžia.
1329