normalė

normãlė (lot. normalis – tiesus), tiesė, einanti per turimą kreivės (paviršiaus) tašką ir statmena kreivės liestinei (paviršiaus liečiamajai plokštumai) tame taške. Plokščioji kreivė kiekviename taške turi tik po vieną normalę (jei ji egzistuoja). Jei plokščiąją kreivę nusako parametrinės lygtys x = f(t), y = g(t), o funkcijos f(t) ir g(t) yra diferencijuojamos, tai taške (x₀, y₀), kurį atitinka parametro reikšmė t = t₀, kreivės normalė nusakoma lygtimi $(x-x_0)\frac{\text{d}f(t_0)}{\text{d}t}+(y-y_0)\frac{\text{d}g(t_0)}{\text{d}t}=0$. Erdvinė kreivė kiekviename taške turi be galo daug normalių, kurios sudaro normalinę plokštumą. Erdvinės kreivės normalė, esanti glaudžiamojoje plokštumoje, vadinama pagrindine normale, o normalė, statmena glaudžiamajai plokštumai – binormale (judamasis trisienis). Jei paviršius nusakomas lygtimi F(x, y, z) = 0, o funkcija F(x, y, z) yra diferencijuojamoji, tai neypatingajame taške (x₀, y₀, z₀) paviršiaus normalės lygtys yra tokios $(x-x_0):\frac{\partial F(x_0,y_0,z_0)}{\partial x}=(y-y_0)\frac{\partial F(x_0,y_0,z_0)}{\partial y}=(z-z_0)\frac{\partial F(x_0,y_0,z_0)}{\partial z}$. Normalė taikoma fizikoje, geometrinėje optikoje (šviesos spindulių lūžis ir atspindys), mechanikoje ir kitur.