normalieji virpesiai

normaleji virpesia, normãliosios mòdos, tiesinės dinaminės sistemos su pastoviaisiais parametrais savieji (laisvieji) harmoniniai virpesiai, kai sistemoje nėra nei energijos papildymo, nei nuostolių. Kiekvienas normalusis virpesys nusakomas konkrečiu dažniu, kuriuo virpa visi sistemos elementai, t. p. forma – konkrečiu virpančių elementų amplitudžių ir fazių deriniu. Tiesiškai nepriklausomi vieno dažnio, bet skirtingos formos normalieji virpesiai vadinami išsigimusiaisiais normaliaisias virpesiais. Normaliųjų virpesių dažniai vadinami sistemos savaisiais dažniais. Diskrečiose sistemose, susidedančiose iš n surištųjų harmoninių osciliatorių (pvz., mechaninių svyruoklių, elektromagnetinių virpesių kontūrų), normaliųjų virpesių skaičius lygus n, o paskirstytųjų parametrų sistemose (styga, membrana, rezonatorius) yra begalinė, bet skaičioji normaliųjų virpesių aibė. Bet kuris virpesių sistemos judesys gali būti išreikštas normaliųjų virpesių superpozicija. Normalieji virpesiai daugiausia lemia išorinės jėgos sužadintos sistemos rezonansines savybes. Rezonansas gali įvykti tada, kai išorinio harmoninio poveikio dažnis yra artimas kurio nors normaliųjų virpesių dažniui, arba jų tiesiniam dariniui. Tam tikromis sąlygomis tiesinių dinaminių sistemų su kintamaisiais parametrais judėjimą t. p. galima atvaizduoti normaliųjų virpesių, tik skiriančiųsi nuo harmoninių, superpozicija.